Švedijos užsienio reikalų ministrės Ann Linde ir Suomijos kolegos Pekka Haavisto vadovaujamos derybos tapo įmanomos, kai NATO narė Turkija praėjusią savaitę atsisakė savo prieštaravimų. Tikimasi, kad 30 NATO valstybių narių ambasadoriai antradienį pasirašys Švedijos ir Suomijos priėmimo protokolus, atversiančius mėnesius truksiantį laikotarpį, kai Aljanso šalys ratifikuos jų narystę.
Vasarį Rusijai pradėjus invaziją į Ukrainą, Švedija ir Suomija lygiagrečiai paskelbė ketinančios atsisakyti karinio neprisijungimo statuso ir tapti NATO dalimi. Praėjusią savaitę Madride įvykęs NATO viršūnių susitikimas patvirtino šį žingsnį, abi šalys buvo pakviestos prisijungti, kai Turkija nusileido ir gavo JAV pažadą, kad gaus naujų karo lėktuvų.
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas kaltino Švediją ir Suomiją suteikiant prieglobstį kurdų kovotojams, kuriuos jis siekia sutriuškinti, ir remiant „terorizmą“. Jis taip pat reikalavo panaikinti ginklų embargą, įvestą Turkijai dėl jos karinio įsiveržimo į Siriją 2019 metais. Tačiau R. T. Erdoganas perspėjo NATO nares, kad vis tiek gali blokuoti Švedijos ir Suomijos siekius, jei jos nevykdys savo pažadų, kai kurie jų nebuvo atskleisti, pavyzdžiui, galimi susitarimai dėl ekstradicijos.
Švedijos ministrė A. Linde tviteryje paskelbė, kad pirmadienį vyksta į Briuselį deryboms NATO būstinėje, o antradienį dalyvaus ambasadoriams pasirašant. Suomijos diplomatas patvirtino, kad P. Haavisto taip pat atvyko į Belgijos sostinę deryboms ir antradienio pasirašymui. Abu užsienio reikalų ministrai antradienį ketina surengti spaudos konferenciją kartu su NATO vadovu Jensu Stoltenbergu.
