Švedai pagaliau sužinojo, kas nužudė jų premjerą

Per ilgai lauktą spaudos konferenciją birželio 10 d. Švedijos generalinis prokuroras Kristeris Peterssonas pranešė žudiko pavardę: tai Stigas Engstromas, buvęs „Skandia“ darbuotojas, nusižudęs prieš du dešimtmečius. S. Engstromas įmonėje dirbo grafikos dizaineriu. Kadangi jis nebegyvas, dabar byla bus nutraukta.

Paskelbusi šią žinią, policija tikisi, kad O. Palmės 1986 metų žmogžudystę gaubusi paslaptis galiausiai bus praskleista, intriga pašalinta.

„Tai svarbu visai šaliai“, – kalbėjo šalies premjeras Stefanas Lovenas. Jis apibūdino bylą kaip nacionalinę „žaizdą“.

O. Palmės sūnus, Martenas Palmė, Švedijos radijui sakė, jog išgirdęs generalinio prokuroro pranešimą, yra „įsitikinęs, kad Engstromas kaltas“. „Bet, deja, nėra jokių įtikinamų įrodymų, kad galima būtų šimtu procentų garantuoti, kad jis žudikas“, – sakė jis.

O. Palmės nužudymas Švedijos istorijoje buvo išskirtinis įvykis. Po jo sekusią nacionalinę traumą dar labiau aitrino nevykęs policijos tyrimas, vedantis į niekur. Švedams mėginant suvokti šios bylos esmę, reguliariai buvo rodomi dokumentiniai kadrai, kurpiamos sąmokslų teorijos, rašomi straipsniai.

Stigas Engstromas

© AFP / Scanpix

Premjero nužudymas

O. Palmė buvo nušautas 1986 metų vasario 28 dieną prieš vidurnaktį. Žudikas prisiartino prie premjero ir jo žmonos ramioje gatvelėje, kai jiedu, išėję iš kino teatro, patraukė namo.

1989 metais Christeriui Petterssonui – vietiniam gyventojui su kriminaliniu šleifu – buvo pateikti kaltinimai O. Palmės nužudymu. Vėliau jis buvo išteisintas, dar po kelerių metų mirė.

Šis įvykis buvo apipintas įvairiausiomis spekuliacijomis, tarp jų ir teorija, esą O. Palmė – švedų socialdemokratas iš aristokratinės aplinkos, padėjęs sukurti gerovės valstybę, – buvo nužudytas dešiniųjų ekstremistų, infiltruotų į policiją.

Ilgainiui daugiau kaip 100 žmonių prisiėmė atsakomybę už šią žmogžudystę.

„Scandia“ žmogus

S. Engstromas taip pat buvo šių spekuliacijų centre, ir net tapo centrine figūra knygoje apie O. Palmės nužudymą. „Skandia“ biuras buvo netoli nusikaltimo vietos, ir S. Engstromas – Švedijoje dar žinomas kaip „Skandia žmogus“, – vėliau tvirtino atvykęs į vietą iškart po šūvių.

Policija po žmogžudystės kalbėjosi su S. Engstromu, bet atmetė jį kaip galimą žudiką, priskirdama jį prie tų, kurie nori atkreipti į save dėmesį. Šalies valdžia labiau buvo linkusi tikėti, kad O. Palmės žmogžudystė susijusi su įmantriu politiniu sąmokslu, kurio dalyviai galimai yra kurdų nacionalistai.

Kai S. Engstromas pamatė liudininkų pranešimus, pagal kuriuos įtariamasis atitinka jo paties išvaizdą, jis susisiekė su policija, norėdamas paaiškinti, jo žodžiais, „nesusipratimą“. S. Engstromas net skundėsi žiniasklaidai, esą policija rimtai neatsižvelgia į jo liudijimus.

K. Peterssono teigimu, jo komanda „stengiasi suprasti“, kodėl tyrėjai tuo metu nepakvietė S. Ensgromo dalyvauti nusikaltimo atkūrimo procedūroje, iškart po žmogžudystės. „Bet mums nepavyksta to išsiaiškinti“, – kalbėjo jis.

Policija nepateikė O. Palmės nužudymo motyvų, bet atkreipė dėmesį į tai, kad S. Engstromas sukiojosi ultradešiniųjų aplinkoje, itin priešiškai nusiteikusioje prieš socialdemokratinių pažiūrų premjerą.

Alternatyvios teorijos neišvengiamai bus kurpiamos ir toliau. Net pats K. Peterssonas pripažino, kad tos medžiagos, kurią surinko jo komanda, ko gero, nebūtų užtekę jam nuteisti. Bet rimtų įrodymų buvo per akis, sakė jis. „Aš manau, kad šiame tyrime buvo nueita toliausiai, kiek tai buvo įmanoma“, – sakė jis.