Gruodžio pradžioje šalyje, kuri turi daugiau nei dvidešimt penkis milijonus gyventojų, buvo registruojama tik virš tūkstančio susirgimų, bet šis skaičius dramatiškai pasikeitė Australijoje paplitus omikron atmainai.
Išsilaisvinę iš karantinų praėjusį spalį, kai jau atrodo šviesa matėsi tunelio gale, laisve džiaugėmės neilgai. Ir nors šįkart ministras pirmininkas tvirtina, kad jokių karantinų nebebus ir sienų nebeuždarys, daug žmonių patys vengia restoranų, kurie neturi lauko vietų, parduotuvių ir kitokių susibūrimo vietų.
Tuo tarpu didžiosios maisto parduotuvės atsiprašo už ištuštėjusias lentynas, tiesa, šį kartą ne dėl žmonių baimės likti be tualetinio popieriaus, o todėl, kad izoliuojasi daugybė darbuotojų prekių tiekimo grandinėje.
Dažnai svajonių šalimi vadinama Australija stipriai bandė kontroliuoti susirgimų skaičių ir ilgai laikėsi nulinio koronaviruso susirgimų politikos. Kad tai pasiektų, Melburno gyventojai praleido virš 260 dienų įvairiuose karantinuose taip sumušę pasaulio rekordą, o Australijos sienos buvo uždarytos ne tik turistams, bet ir gyventojams net 18 mėnesių.
Nors daug kas skundėsi suvaržytomis teisėmis judėti, dabar daug kas pyksta, kad šios atidarytos. Kai kurie ilgisi karantino, nes mano, jog tai vienintelis būdas suvaldyti kas kelias dienas dvigubėjančius susirgimų skaičius. Sekmadienį koronaviruso susirgimų šalyje buvo virš 70 tūkstančių, o dieną prieš beveik 100 tūkstančių.
Pirmadienį vien Naujajame Pietų Velse buvo užregistruoti virš 20 tūkstančių susirgimų, bet vietinė spauda pabrėžia, kad jų gali būti ir penkis kartus daugiau dėl neregistruojamų greitųjų testų.
Testas – misija neįmanoma
Išaugęs susirgimų skaičius, nenuostabu, neramina daugelį šalies gyventojų. Kadangi ši viruso atmaina vadinama ne tokia pavojinga kaip prieš tai, simptomai galimai nėra iš karto pastebimi.
Pavyzdžiui, mano pažįstamas nekosėjo ir neturėjo temperatūros, jam neskaudėjo gerklės. Tik po to, kai po poros dienų nepraėjo galvos skausmas, jis sunerimo, jog galbūt tai – koronavirusas.
Sergančiųjų šiuo metu tiek daug, kad kiekvieno pažįstamų rate serga ne po vieną, todėl progų užsikrėsti labai daug. Pasitikrinti, ar neturi viruso, yra du variantai: PGR arba greitasis testas. Deja, nė vienas iš šių nėra lengvai pasiekiamas. Pavyzdžiui, pasidaryti valstybinį testą mobiliajame punkte gali tekti laukti eilėje valandų valandas. Maža to atsakymo gal tekti laukti ir tris dienas.
Greitieji testai atrodo yra geras sprendimas, bet problema tokia, kad juos rasti reikia daug laiko ir kantrybės. Kai kurios vaistinės netgi bando pasipelnyti ir pardavinėja šiuos dvigubai brangiau nei turėtų.
Vakcinos ir priešistorė
Iš pradžių visai sėkmingai atrodžiusi nulinės tolerancijos politika pasitelkus griežtus ribojimus, kai kuriems suteikė vilčių, kad gal vakcinos net ir nereikės. Sienos uždarytos, o ir susirgimų nedaug.
Australijos valdžia praeitų metų pradžioje nurodė, jog „AstraZeneca“ skirta tik vyresnio amžiaus žmonės, o tiems, kam mažiau nei keturiasdešimt ji yra nerekomenduoja. Spaudoje mirgėjo pranešimai, kaip vakcina sukelia kraujo krešulius ir mirtį.
Kuomet po mėnesius trukusio gyvenimo be koronaviruso Australijoje vėl apsilankė COVID-19, vakcinų norėjo vis daugiau žmonių. Dėl vakcinų trūkumo „Pfizer“ skiepas nebuvo prieinamas tiems, kam mažiau nei keturiasdešimt, nebent yra kokia nors medicininė problema. „Moderna“ vakcinos naudojimas buvo patvirtintas tik rugpjūtį, kai buvo stipriai išaugęs susirgimų ir mirčių skaičius.
Kai galiausiai buvo nuspręsta, kad „Astrazeneca“ saugi ir tam, kam nėra keturiasdešimties, dalis žmonių iš pradžių nesiryžo šiai vakcinai ir laukė mRNR vakcinos. Prireikė ir kitų šalių pagalbos, įskaitant Lenkijos ir Jungtinės Karalystės, kurios atsiuntė atliekamų „Pfizer“ vakcinų.
Praeitais metais siekta nulinė „Covid-19“ susirgimų politika rodos jau tolimoje praeityje. Kaip teigė Naujojo Pietų Velso sveikatos ministras Bradas Hazzardas, mes visi susirgsime omikron atmaina, todėl belieka laukti ir tikėtis geriausio.
