Rusijos diplomatijos vadovas žodį „karas“ pavartojo per spaudos konferenciją Maskvoje, kurioje taip pat apkaltino JAV ir NATO karinę žvalgybą tiesioginiai dalyvaujant šiame kare.
„Kalbant apie Ukrainą, ėmėmės veiksmų ne todėl, kad mums nepatinka (Ukrainos prezidentas Volodymyras) Zelenskis ar dėl to, kad jis liovėsi vaidinti KVN (Rusijos ir buvusios Sovietų Sąjungos televizijos laida ir tarptautinis konkursas) ir nebevysto savo teatro „Kvartal 95“ (V. Zelenskio įsteigta prodiuserinė bendrovė), ne todėl pradėjome karą su Ukraina. Ne viskas taip paprasta, mes Ukrainą perspėjinėjome daug, daug metų“, – pareiškė S. Lavrovas.
Rusijos valdininkai iki tol laikėsi Kremliaus linijos, esą, vasario 24 dieną prasidėjęs karas yra „specialioji karinė operacija“, o ne „karas“.
Rusijos piliečiai, kurie V. Putino veiksmus Ukrainoje pavadina karu ar invazija, teisiami pagal kovą priimtą įstatymą, taip maldant bet kokias visuomenės iniciatyvas nepritarti valdančiajam režimui.
Rusijos televizijos laidų vedėjas ir V. Putino sąjungininkas Vladimiras Solovjovas, dėl prokremliškos retorikos pravardžiuojamas „Putino balsu“, lapkričio 1 dieną tapo pirmuoju šalies propagandos skleidėju, Rusijos invaziją Ukrainoje viešai pavadinusiu karu. Nepaisant to, Kremlius ir toliau kaip užstrigusi plokštelė kartoja, kad tai „specialioji karinė operacija“.
Dar rugsėjo 24 dieną S. Lavrovas Jungtinių Tautų Generalinei Asamblėjai pareiškė, kad Rusija „neturėjo kito pasirinkimo“ – tik „pradėti specialiąją operaciją“ Ukrainoje. O spalio 7 dieną Rusijos diplomatijos vadovas patikslino, kad „speciali karinė operacija“ buvo pradėta siekiant „neutralizuoti... Kyjivo režimo keliamas grėsmes“.
Kaip rodo „Carnegie Endowment for International Peace“ rugsėjį atlikta analizė, sparčiai besirutuliojantys įvykiai Rusijoje veiksmingai transformuoja karą Ukrainoje iš „specialiosios operacijos“ svetimoje teritorijoje į karą, kuriuo esą ginamos Rusijos žemės.
Rusija apkaltino JAV ir NATO dalyvaujant kare Ukrainoje. Tiekdami ginklus ir apmokydami Ukrainos karius, Vakarai tiesiogiai dalyvauja konflikte, ketvirtadienį spaudos konferencijoje Maskvoje pareiškė užsienio reikalų ministras.
Vakarai, anot S. Lavrovo, praleido šansą išvengti konflikto. NATO esą buvo plečiama „tyčia“. 1991-aisiais Aljansas turėjo 16 narių, o dabar jų yra 30. Be to, yra dar dvi kandidatės – Švedija ir Suomija.
Vakarai nereagavo į pasiūlymus atsisakyti NATO plėtros ir susitarti dėl specialaus statuso Ukrainai, kalbėjo Rusijos ministras.
S. Lavrovas užsipuolė ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizaciją (ESBO), o ypač jos stebėtojus Ukrainoje. Donecko srityje dislokuoti ESBO stebėtojai prieš prasidedant karui esą ignoravo vis dažnėjančias ukrainiečių pajėgų atakas prieš Maskvos remiamus separatistus Rytų Ukrainoje ir iš dalies net jiems padėjo. „Rasta faktų, kad ESBO dalyvavo nukreipiant ugnį į Donecką ir Luhanską“, – tvirtino S. Lavrovas.
ESBO nuo 2014 metų mėgino atskirti konflikto šalis Donbase ir stebėti paliaubas. Vasario pabaigoje prasidėjus Rusijos invazijai, ji buvo priversta užbaigti savo misiją ir atitraukti stebėtojus iš karo teritorijos.
S. Lavrovas tęsė kritiką, pareikšdamas, kad ESBO yra vyraujama Vakarų ir taip prarado savo, kaip tarpininkės, vaidmenį.
