A. Navalnas, kuris buvo išvežtas iš Maskvos tardymo izoliatoriaus ketvirtadienį, yra laikomas Federalinės kalėjimų tarnybos įstaigoje Vladimiro srityje už maždaug 100 kilometrų į rytus nuo Rusijos sostinės, naujienų agentūrai „Bloomberg“ sakė Maskvos viešosios stebėsenos komisijos vykdomasis sekretorius Aleksejus Melnikovas.
Garsiausias prezidento Vladimiro Putino kritikas pralaimėjo apeliaciją dėl vasarį paskelbtos nutarties, kad vienoje A. Navalnui iškeltoje byloje 2014 metais paskirta lygtinė bausmė turi būti paskirta realiu laisvės atėmimu už jam nustatyto bandomojo laikotarpio pažeidimą. Taip pašalinta paskutinė kliūtis išsiųsti 44-erių metų opozicijos lyderį į įkalinimo įstaigą už Maskvos ribų.
Kalėjimas, kur kaliniai gyvena barakuose ir paprastai dirba fizinį darbą, yra priskiriamas prie „raudonosios zonos“, kai administracija kontroliuoja kiekvieną gyvenimo aspektą.
„Tai griežto režimo pataisos darbų kolonija su itin griežtomis taisyklėmis, švelniai tariant“, – sakė Eva Merkačeva, kalėjimų sistemos viešosios stebėsenos grupės narė.
Piotras Kurjanovas, advokatas iš Kalinių teisių fondo NVO, sakė patyręs šoką, kai sužinojo, kad A. Navalnas bus perkeltas į Vladimiro kalėjimą, rašo „The Moscow Times“.
„Ten negalioja jokie įstatymai. Žmogus tenai sugniuždomas. Tenai jau ilgą laiką vyksta negeri dalykai. Šį tą prieš 10 metų pavyko sužinoti iš Vladimiro Pereverzino“, – sakė P. Kurjanovas, užsimindamas apie vadovaujančias pareigas naftos koncerne „Jukos“ ėjusį asmenį, kaip ir jo bosas Michailas Chodorkovskis, apkaltintą korupcija ir septynerius metus turėjusį praleisti už grotų.
Porą paskutinių kalėjimo metų, t. y. nuo 2010-ųjų iki 2012-ųjų, V. Pereverzinas turėjo praleisti IK-2 (pataisos kolonijoje Nr. 2). Tą laiką jis aprašė savo atsiminimuose.
Per pokalbį telefoninu Berlyne dabar gyvenantis V. Pereverzinas išreiškė įsitikinimą, kad A. Navalno laukia sunkus metas.
„Sąlygos tenai, aišku, yra labai baisios. Kalėjimas yra netoli pelkės. Tenai šalta ir drėgna, o maistas – prastas. Anksčiau tenai ir smurtas buvo dažnas reiškinys“, – sakė V. Pereverzinas.
Anot P. Kurjanovo, didžioji dalis IK-2 kalinčių kalinių – už narkotikų platinimą ir vagystes nuteisti asmenys, tačiau kolonijoje kartais atsiduria ir žinomi politiniai kaliniai, tokie kaip V. Pereverzinas, Konstantinas Kotovas (suimtas per 2019-aisiais Maskvoje vykusius protestus, nuteistas pagal prieštaringai vertinamą įstatymą, kriminalizuojantį kartotinį dalyvavimą neteisėtose akcijose, ir dvejus metus praleidęs IK-2) ir nacionalistinių pažiūrų šalininkas, aktyvistas Dmitrijus Demuškinas, taip pat dvejus metus praleidęs IK-2 dėl neapykantos kurstymo.
Žinute atsakydamas į „The Moscow Times“ užklausą, D. Demuškinas nurodė, kad tai, ką patyrė IK-2, primena kankynę.
Pirmus aštuonis kalėjimo mėnesius, kaip jis pats sakė, jam teko praleisti liūdnai pagarsėjusiame antrajame sektoriuje, kalinių vadinamame „Suka“ (išvertus iš rusų k. – „kalė“) ir išsiskiriančiame ypač žiauriomis sąlygomis.
„Man buvo uždrausta kalbėtis su kitais kaliniais, o jiems – uždrausta kalbėtis su manimi. Kai tekdavo išeiti iš kameros, rankos visada būdavo už nugaros. Lankyti vietinę kalėjimo cerkvę arba sportuoti buvo draudžiama“, – prisiminė D. Demuškinas.
Ir V. Pereverzinas, ir K. Kotovas nurodė žiauraus fizinio sumurto iš kalėjimo prižiūrėtojų nepatyrę. Abudu įsitikinę, jog šitaip „pasisekti“ galėjo dėl to, kad jie – gerai žinomos figūros.
Ši aplinkybė, jų nuomone, galėtų saugoti ir A. Navalną, todėl tikėtina, kad fizinio smurto jis nepatirs.
„Prižiūrėtojai nenorės sukelti visuotinio skandalo“, – įsitikinęs V. Pereverzinas.
Buvę kaliniai, šiaip ar taip, pripažino matę, ką tenka kęsti kitiems kaliniams: juos, esą, muša ne tiktai prižiūrėtojai, bet ir kiti kaliniai.
K. Kotovas mano, kad būtent IK-2, kaip A. Navalnui tinkama vieta, buvo parinkta dėl psichologinės izoliacijos poveikio, kurį neišvengiamai patiria kolonijoje atsidūrę politiniai kaliniai.
K. Kotovas atkreipė dėmesį į tai, kad kolonijoje neleidžiama naudotis elektroniniu paštu, o įprastai ateinantys laiškai kalėjimo prižiūrėtojų yra perskaitomi ir išanalizuojami, ir tai užtrunka kelias savaites ar net mėnesius.
K. Kotovas tvirtina, kad per visą kalinimo laikotarpį atsakymams į laiškus jis teturėdavo tik valandą per dieną, o laiškų nuo palaikymą išreikšti norėjusių žmonių jis gaudavo tikrai daug.
Kalėjime A. Navalnas taip pat greičiausiai bus izoliuotas nuo kitų kalinių.
„Kitiems kaliniams uždraudžiama su tavimi kalbėtis. Jie nori, kad pasijustum visai vienišas“, – nurodė K. Kotovas.
„Viso to tikslas – sugniuždyti psichologiškai“, – akcentavo jis.
Šiai nuomonei pritaręs V. Pereverzinas pridūrė, kad prieš dešimt metų, kaip pačiam teko kalėti, kitiems kaliniams buvo prisakyta „vengti [jo] kaip maro“.
K. Kotovas, opozicijos aktyvistas, kuris gruodį buvo paleistas po toje pačioje įkalinimo įstaigoje praleistų pusantrų metų, pasakojo, kad buvo nuolat bauginamas, įskaitant dažnas bausmes už vadinamuosius nusižengimus, pavyzdžiui, už tai, kad neatidavė deramos pagarbos kalėjimo apsaugos pareigūnui ar kad pasiskolino kažkieno pirštines – nes tos, kurias siuntė jam jo giminaičiai, taip ir nepasiekė adresato, – taip pat jo izoliavimą nuo kitų kalinių.
„Aleksejaus laukia labai sunkus metas, – sakė K. Kotovas. –Administracija seka kiekvieną judesį.“
Nors jo byla sulaukė tokio didelio atgarsio, jog prieš jį nebuvo panaudotas smurtas, „nuo pat pirmos dienos man buvo daromas didžiulis psichologinis spaudimas“, sakė jis.
Aktyvisto advokatė Marija Eismont prie K. Kotovo buvo prileista praėjus pusantros paros po jo atvykimo į kalėjimą, bet jis jau buvo sutikęs atsisakyti savo teisės į konfidencialius pokalbius su ja, pasakojo advokatė.
„Jei aš būčiau iš kalėjimų administracijos ir norėčiau A. Navalno gyvenimą paversti kuo didesniu pragaru, išsiųsčiau jį būtent į šią koloniją“, – pridūrė M. Eismont.
Rusijos kalėjimų tarnybos vadovas Aleksandras Kalašnikovas tikino, kad „jokios grėsmės“ A. Navalno „sveikatai, o juolab gyvybei“, nėra, penktadienį skelbė TASS naujienų agentūra.
A. Navalnas buvo nuteistas 2,5 metų laisvės atėmimo bausme pataisos kolonijoje už tai, kad neva pažeidė lygtinio paleidimo sąlygas, kol rugpjūtį gydėsi Vokietijoje po apnuodijimo nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“.
Vakarų šalių vyriausybės taip pat apkaltino Kremlių dėl bandymo nunuodyti opozicijos lyderį, nors Rusijos valdžia kategoriškai neigia bet kokį savo vaidmenį.
Europos žmogaus teisių teismas, išreikšdamas savo susirūpinimą dėl A. Navalno saugumo kalėjime, vasario viduryje pareikalavo, kad Rusijos valdžia nedelsdama paleistų suimtą opozicionierių Aleksejų Navalną iš tardymo izoliatoriaus. Rusijos pareigūnai atmetė tokį reikalavimą.
Kremliaus kritikas sakė, kad jis priskiriamas teisiamųjų, linkusių slėptis nuo teisingumo, kategorijai. Tokia aplinkybė gali A. Navalnui sutrukdyti būti paleistam anksčiau laiko ir reiškia, kad jam bus taikoma ypatinga priežiūra.
Amerikietis Paulas Whelanas, kuris kaltinamas už šnipinėjimą, praėjusių metų pabaigoje pasiskundė, kad kalėjimo prižiūrėtojai žadina jį naktį kas dvi valandas, kad patikrintų jo buvimo vietą.
A. Navalnas neseniai patyrė simbolinį smūgį, kai tarptautinė žmogaus teisių gynimo organizacija „Amnesty International“ atšaukė sprendimą pripažinti politiką A. Navalną vadinamuoju „sąžinės kaliniu“, pareikšdama, kad jo karjeros pradžioje skambėję prieš imigrantus nukreipti pasisakymai atitinka „neapykantą kurstančias kalbas“.
A. Navalno sąjungininkai pasmerkė tokį organizacijos žingsnį, tvirtindami, kad „Amnesty International“ tapo prokremliškų jėgų kampanijos auka. Tarptautinė žmogaus teisių gynimo organizacija tokius teiginius neigia.
A. Navalno sulaikymas sausio viduryje, jam grįžus į Rusiją, išprovokavo didžiausius protestus prieš Kremlių per daugelį metų. Tokį Kremliaus žingsnį pasmerkė Europos Sąjunga ir Jungtinės Valstijos, abi šalys šiuo metu svarsto įvesti baudžiamąsias sankcijas Rusijai dėl A. Navalno įkalinimo.
Rusijos valdžia sausį ėmėsi griežtų priemonių prieš demonstracijas, įkalinusi per 11 000 žmonių ir patraukusi baudžiamojon atsakomybėn pagrindinius A. Navalno sąjungininkus.
