aA
Plataus masto Rusijos įsiveržimas į Ukrainą yra įrodymas, kad Kremlius gali užpulti nepriklausomą kaimyninę šalį.
 Vladimiras Putinas, Sauli Niinisto
Vladimiras Putinas, Sauli Niinisto
© Reuters / Scanpix

Tokiais žodžiais Suomijos prezidentas Sauli Niinisto paaiškino šalies sprendimą pateikti prašymą įstoti į NATO. Taip pat jis išreiškė viltį, kad Vladimiras Putinas nepuls Suomijos.

„Nors netikiu, kad dabar ar ateityje Rusija gali užpulti Suomiją, bet Europos ir pasaulio politiniame landšafte nebelieka vietos neutralioms šalims“, – pareiškė S. Niinisto.

Telefonu informavęs V. Putiną, kad Suomija pateiks prašymą įstoti į NATO, S. Niinisto nurodė, kad rami Rusijos Federacijos (RF) prezidento reakcija jį nustebino.

„Tiesą sakant, nustebau, kad jis taip ramiai priėmė šią žinią... Bet saugumo politikoje, ypač bendraujant su Rusija, reikia turėti omenyje, kad tai, ką jis pasakė, nereiškia, jog galima atsipalaiduoti. Tačiau kol kas, regis, neatidėliotinų problemų nėra“, – reziumavo Suomijos prezidentas.


S. Niinisto šeštadienį telefonu pasikalbėjo su Rusijos prezidentu dėl savo šalies ketinimų teikti paraišką įstoti į NATO, pranešė jo kanceliarija.

„Pokalbis buvo tiesus ir atviras, jis vyko be sunkumų. Laikytasi pozicijos, kad svarbu vengti įtampos“, – prezidentūra citavo S. Niinisto ir pridūrė, kad pokalbį inicijavo Suomijos vadovas.

Tačiau Kremlius pateikė versiją, kad Rusijos prezidentas V. Putinas šeštadienį savo kolegai suomiui S. Niinisto pareiškė, jog Suomijos ketinimai atsisakyti karinio neutraliteto būtų „klaida“.

„Putinas pabrėžė, kad tradicinės karinio neutraliteto politikos pabaiga būtų klaida, kadangi Suomijos saugumui niekas negresia“, – sakoma Kremliaus pranešime.

S. Niinisto nurodė, kad dar per pirmąjį jųdviejų susitikimą 2012 metais V. Putinui sakė, jog „kiekviena nepriklausoma valstybė siekia maksimaliai užsitikrinti savo saugumą“.

„Taip yra ir dabar. Įstojusi į NATO Suomija padidins savo saugumą ir prisiims atsakomybę“, – pareiškė suomių lyderis.

Jis pabrėžė, kad Suomija, nepaisydama planų įstoti į NATO, nori ir toliau dvišaliu pagrindu spręsti su Rusija „praktinius klausimus, kylančius dėl kaimynystės pasienyje“. Helsinkis taip pat tikisi „profesionaliai“ bendradarbiauti su Maskva, pridūrė prezidentas.

Rusijai vasario 24 dieną įsiveržus į Ukrainą, Suomijoje smarkiai pasikeitė politinė ir viešoji nuomonė narystės NATO klausimu: dauguma suomių dabar jai pritaria kaip atgrasymo nuo galingosios rytinės kaimynės agresijos priemonei.

Ketvirtadienį S. Niinisto ir Suomijos premjerė Sanna Marin pareiškė paramą šalies sprendimui įstoti į NATO.

Bendrame prezidento ir premjerės pareiškime, paskelbtame prezidentūros tinklalapyje, pabrėžiama, kad „narystė NATO sustiprintų Suomijos saugumą“.

Kremlius savo ruožtu pareiškė, kad kaimyninės Suomijos planai įstoti į NATO „neabejotinai“ sukels grėsmę Rusijai, ir pagrasino imtis atsakomųjų priemonių.

Švedija, kuri, kaip ir kaimyninė Suomija, tradiciškai laikydavosi neutralumo politikos, artimiausiomis dienomis turėtų taip pat paskelbti apie siekį jungtis prie Vakarų aljanso.

Pasak Helsinkio, S. Niinisto V. Putinui išdėstė, „kaip radikaliai 2021 metų pabaigoje Rusijos pateikti reikalavimai, skirti užkirsti kelią šalims įstoti į NATO, taip pat Rusijos masinė invazija į Ukrainą 2022 metų vasarį pakeitė saugumo aplinką Suomijoje“.

Ketvirtadienį S. Niniisto pareiškė Maskvai: „Jūs tai sukėlėte. Pažiūrėkite į veidrodį.“

Sekmadienį Helsinkis turėtų oficialiai paskelbti apie savo ketinimus stoti į Aljansą. Tokiu atveju tolesnes diskusijas šiuo klausimu pirmadienį surengs parlamentas.

Rusija klaida vadina Suomijos ir Švedijos pasirinkimą stoti į NATO

Rusijos užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas pirmadienį pareiškė, kad Suomija ir Švedija neturėtų apsigauti, jog Maskva tiesiog susitaikys su jų pasirinkimu stoti į NATO, ir pavadino tai klaida, kuri esą turės didelių pasekmių, pranešė šalies naujienų agentūros, kuriomis remiasi „Reuters“.

Suomijai ir Švedijai galutinai atsisakius savo ilgametės neutraliteto pozicijos, pastebimai pasikeistų Europos saugumo architektūra. Abi šios šalys apsisprendė stoti į Aljansą po to, kai vasario 24 dieną Rusija užpuolė kaimyninę Ukrainą.

„Dabartinių įvykių akivaizdoje situacija, be jokios abejonės, keičiasi radikaliai, – naujienų agentūra „Interfax“ cituoja S. Riabkovą. – Mums labai aišku, kad dėl šio sprendimo Švedijos ir Suomijos saugumas nesustiprės.“

„Jos neturėtų apsigauti, kad su tuo tiesiog susitaikysime, – tęsė S. Riabkovas. – Padidės karinė įtampa, sumažės nuspėjamumas. Apmaudu, kad dėl kažkokio įsivaizdavimo apie tai, ką reikėtų daryti šioje besivystančioje situacijoje, aukojamas sveikas protas.“

NATO ir JAV sekmadienį teigė esančios tikros, kad Turkija neblokuos Suomijos ir Švedijos stojimo į Aljansą.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(327 žmonės įvertino)
4.4465

Top naujienos

Tiesioginė transliacija / Atviras Lietuvos konkūrų čempionatas 2022. VMG grupės taurė

Ketvirtadienį, birželio 30 d., prasidėjo Atviras Lietuvos konkūrų čempionatas. Iki liepos 3 d....

Verslas PliusRaminta Rakauskė

„Jozitos“ vadovas apie išaugusias degalų kainas: litras turėtų kainuoti po 3 eurus

Mažmeninės prekybos degalais bendrovės „ Jozita “ vadovas Jonas Jokubauskis sako, kad nors...

„Ne veltui turime čia tiek karinių dalinių“: ar Kaliningrado sritis ruošiasi kariauti su NATO? (1)

Jau antrąją Rusijos karo prieš Ukrainą dieną Kaliningrado gyventojai socialiniuose tinkluose...

Kauno rajone kieme apšaudyti du automobiliai ir namo langai

Kauno rajone keistus garsus naktį kieme išgirdusi moteris išėjo į kiemą, kur rado šaulių...

Delfi PliusDalia Daškevičiūtė

Bėgioti gali ne kiekvienas: gydytojas įvardijo, kam bėgimas gali sukelti sveikatos problemų ir į kokius signalus būtina atkreipti dėmesį (1)

Skaudantys keliai yra viena iš dažniausių problemų, su kuriomis susiduria bėgikai, ypač...

Karas Ukrainoje. Rusų pajėgos įsitvirtina Lysyčanske, Rusijos Belgorodo mieste nugriaudėjo sprogimai

Per sprogimus Rusijos Belgorodo mieste netoli sienos su Ukraina, regiono gubernatoriaus duomenimis,...

Ingos Žuolytės sūnaus Kevino krikštynos – su ypatinga tema: šventėje dalyvavo ir Karolina Meschino su dukra

Saulėta birželio 25-osios diena Ingai Žuolytei ir jos šeimai nuo šiol išliks ypatinga data....

Transliacija / Savanoriai. Po skaudžių likimo smūgių žinoma TV laidų prodiuserė atrado ramybę globodama neįgaliuosius

Jau šį šeštadienį Delfi TV laidoje ,,Savanoriai“ televizijos žiūrovai išvys nepaprastai...

Zelenskis pareikalavo tarptautinės paramos atstatant šalį: karas pareikalaus „milžiniškų investicijų“ (3)

Dėl didžiulių sugriovimų Ukrainoje prezidentas Volodymyras Zelenskis praėjus daugiau kaip...

Putino meiluže laikoma Kabajeva – pertekusi brangiais daiktais: įspūdingų turtų sąraše – ir „Rolls-Royce“ su paauksavimais (1)

Atrodo, kad Vladimiro Putino meiluže vadinama moteris rusiškų prekių ženklų nepripažįsta. Ji...