„Mes stebime žiaurų karą, tiesą sakant, visą apimantį karą Sirijoje, Alepe - už tai, kad čia yra žudomi civiliai, didžiausia atsakomybė tenka Sirijos kariuomenei ir Rusijos bombonešiams. (...) Aptarėme ir Ukrainos krizę. Aš įsitikinęs ir mes visiškai sutariame, kad Europos Sąjunga ir tarptautinė Vakarų bendruomenė turi toliau išlaikyti sankcijas, jei nėra pasiektas Minsko susitarimas“, - žurnalistams Helsinkyje sakė S.Ninistė, dalyvaudamas bendroje spaudos konferencijoje su Lietuvos prezidente Dalia Grybauskaite.

Po susitikimo su D.Grybauskaite jis pabrėžė, kad Suomijai svarbus Baltijos jūros regiono saugumo klausimas bei sveikino NATO sprendimą dislokuoti daugiau karių Baltijos šalyse ir Lenkijoje.

Kitais metais NATO kiekvienoje Baltijos šalyje ir Lenkijoje dislokuos po tarptautinį batalioną, iš viso 4 tūkst. karių. Dvišaliu pagrindu JAV Lenkijoje dislokuos dar 4 tūkst. karių brigadą.

„Tai yra labai sveikintina ir reikalinga. Mes matėme, kaip rusai į tai reaguoja perkeldami „Iskander“ raketas. Nepaisant to, jog situacija bent jau negerėja, Suomija aktyviai sieks visais įmanomais būdais išsaugoti stabilumą Baltijos jūroje“, - teigė S.Niinisto.

D.Grybauskaitė pažymėjo, kad branduolinį užtaisą galinčių nešti raketų „Iskander“ dislokavimas Karaliaučiuje yra agresyvumas visų Europos sostinių atžvilgiu.

„Tai reiškia agresyvią, demonstratyvią galią ir agresyvumą ne tik prieš Baltijos šalis, bet prieš Europos sostines“, - bendroje spaudos konferencijoje su Suomijos prezidentu sakė šalies vadovė.

Ji pabrėžė, kad „Iskander“ yra atvirai puolamoji ginkluotė, o pastaraisiais savo veiksmais Baltijos jūros regione Rusija pažeidžia tarptautinę teisę.

„Tai agresyvus galios demonstravimas, agresyvūs atgrasomieji veiksmai prieš kaimynus ne tik Baltijos šalyse, bet ir Europos Sąjungoje. Mes tai smerkiame kaip tarptautinės teisės ir elgesio pažeidimą“, - teigė D.Grybauskaitė.

Lietuvos vadovė pažymėjo, kad reaguodama į Rusijos karinį aktyvumą Ukrainoje ir Baltijos jūros regione kitąmet Lietuva pasieks 1,8 proc. nuo bendrojo vidaus produkto finansavimą gynybai.

S.Niniisto teigė, jog Rusijos padidėjusį karinį aktyvumą Suomija stebėjo jau prieš dvejus metus. Anot jo, pastaruoju metu jis buvo kiek susilpnėjęs, bet „Iskander“ perkėlimas greta Lietuvos sienos ženklina, kad šis aktyvumas grįžo.

Vis dėlto S.Niinisto aiškiai neįvertino, ar jo minėti Rusijos veiksmai kelia susirūpinimą Suomijai. Prezidentas taip pat teigė, kad Suomija nėra pasirengusi narystei NATO, nes tai palaiko tik 25-30 proc. gyventojų, apie 55 proc. tam priešinasi, bet lieka atvira tokiai galimybei. Jis pabrėžia, kad Suomija, bendradarbiaudama su NATO „palaiko dialogą ir su Rusija“.

„Mes artimai bendradarbiaujame su Švedija, tiesiogiai - su JAV, mes stipriname bendradarbiavimą su NATO, bet mes palaikome dialogą su mūsų kaimyne Rusija, - teigė prezidentas. - Mes liekame atviri galimybei siekti narystės NATO“.

D.Grybauskaitė atkreipė dėmesį, kad Lietuvai reikalinga ne Suomijos narystė NATO, o „tikras bendradarbiavimas“, kurį Suomija jau demonstravo jos teritorijoje vykusiose bendrose pratybose su Baltijos šalimis „BALTOPS“.

„Baltijos valstybėms nebuvo jokio kito pasirinkimo, yra tik vienas pasirinkimas, kartu su mūsų pačių investicijomis į savo saugumą. Kalbant apie Suomiją - spręs žmonės (...). Mes norime bendradarbiauti, keistis žvalgybine informacija, siekti bendrų pratybų. Koks bus jų pavadinimas, nėra taip svarbu“, - teigė D.Grybauskaitė.

Maskva prieš beveik dvi savaites patvirtino, kad Karaliaučiuje pratyboms buvo dislokuotos branduolines galvutes galinčių nešti raketų „Iskander“ sistemos. Rusijos gynybos ministerija pareiškė, kad raketos čia buvo dislokuotos nebe pirmą kartą ir bus dislokuojamos ateityje.

Baltijos valstybės pastaruoju metu stebi ir didelį Rusijos karinių lėktuvų aktyvumą greta valstybės sienų. Estijos ir Suomijos atstovai prieš dvi savaites pranešė, kad rusų naikintuvai „Su-27“ buvo pažeidę abiejų šalių oro erdvę. Maskva šiuos kaltinimus paneigė.

Suomija nėra NATO narė, tačiau kartu su Švedija stiprina savo bendradarbiavimą su JAV, vykdo pratybas su kitomis Aljanso šalimis, nerimaujant dėl padidėjusio karinio Rusijos aktyvumo Europos šiaurėje.

Šaltinis
Temos
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
BNS
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (148)