Po abiems pusėms keistai ir nejaukiai atrodžiusio pasisveikinimo L. Gastgivaris grįžo į namus, pasiėmė žiūronus ir nustebęs žvelgė, kaip kariai išlėkė pas jo kaimyną – į arčiausiai esančią salą, priklausančią paslaptingam rusų verslininkui, kurio L. Gastgivaris niekada nebuvo sutikęs ar apskritai matęs.

„Pagalvojau: „Oho! Tai neabejotinai neįprasta. Niekas niekados nevyksta į tą vietą“, – susidūrimą prisimena L. Gastgivaris.

Kaip rašo „The New York Times“, Sakkiluoto sala priklauso Pavelui Melnikovui – 54-erių rusui iš Sankt Peterburgo. Jis apkarstė salą stebėjimo kameromis, judesio jutikliais ir praeiti draudžiančiais ženklais, ant kurių išraitytas baugiai atrodančio apsaugininko su juoda balaklava (glaudžiai galvą ir kaklą dengiančiu megztu galvos dangalu, paliekančiu tik atviras akis) piešinys.

Saloje taip pat yra devynios prieplaukos, aikštelė, skirta sraigtasparniams kilti ir leistis, maskuojamuoju tinklu aptrauktas baseinas ir tiek namų, kad jų užtektų apgyvendinti nedidelę kariuomenę. Prie visų namų pritaisytos palydovinės lėkštės.

Viskas atrodo išties labai keistai, o rugsėjo 22-ąją įvykęs reidas, vienas iš 17 tose pačiose apylinkėse tą pačią dieną, Suomijoje paskatino karštligiškas spėliones, kad tikrasis salos šeimininkas gali būti Rusijos kariuomenė.

Suomijos pareigūnai reidą aiškina siekiu pažaboti pinigų plovimą ir sukčiavimą mokant mokesčius.

Tačiau toks paaiškinimas mažai ką įtikino. Daugiau nei keturi šimtai Suomijos policijos pareigūnų ir karių nuskubėjo į Sakkiluoto ir dar 16 kitų Vakarų Suomijoje esančių su Rusija susijusių vietovių. Papildomai darbavosi sraigtasparniai ir žvalgybai skirtas orlaivis.

Oro erdvė regione visiems orlaiviams, nedalyvaujantiems saugumo operacijoje, buvo užtverta.

Prabėgus kelioms dienoms po reido Suomijos sostinėje Helsinkyje apsilankęs Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas, spaudos konferencijoje paklaustas, ar Rusija Suomijos salose ruošė nusileidimo vietas kariniams sraigtasparniams, iš tokios minties pasišaipė.

„Neįsivaizduoju, kieno negaluojančioje galvoje galėjo gimti tokia mintis. Tai yra visiška paranoja“, – sakė D. Medvedevas.

Rusijos, o dabar jau ir Suomijos problema yra patikimumas. Maskva paneigė tiek daug keistų ir piktavališkų dalykų, kurie galiausiai pasirodė esantys tiesa, ar bent jau gerokai labiau tikėtini nei Kremliaus pateikiamos juokingos istorijos, kad netgi labiausiai perspaustos spėlionės dėl Rusijos piktadarysčių patraukia ir skatina jomis tikėti.

Vienas buvęs Suomijos parlamento narys, anksčiau dirbęs sienos apsaugos pareigūnu, tvirtina, tiesa, neturėdamas tam jokių įrodymų, kad Rusija planavo statyti prieplauką savo povandeniniams laivams. Socialiniuose tinkluose plinta teorija, jog netoli Suomijos karinių bazių ir svarbių Baltijos jūros laivybos kelių esančios salos, kuriose vyko reidai, buvo Rusijos karinės žvalgybos tarnybos GRU, pervadintos į GU (Vyriausiąją valdybą), slaptos operacijos dalis.

L. Gastgivaris ilgą laiką neabejodamas galvojo, kad jo kaimyno ruso saloje vyksta įdomūs dalykai.
„Daugelį metų maniau, jog saloje vyksta kažkokie kariniai dalykai. Nuolat vyko statybos, bet neaišku, kam to reikia“, – pasakojo L. Gastivaris.

Suomijos žvalgybos tarnyba, pasak pastarųjų pranešimų Suomijos žiniasklaidoje, ilgą laiką siuntė įspėjimus, kad Rusijos piliečių Suomijoje įsigyta nuosavybė gali būti naudojama kariniais tikslais.
Smarkiai orientuota į Vakarus, tačiau apdairiai ir atsargiai su Maskva besielgianti Suomija pasižymi ilgalaike nuostata bent jau viešai nekelti problemų, kurių eskalavimas galėtų paskatinti trintį su Rusija. Su šia šalimi Suomija turi 1340 kilometrų ilgio sieną.

Visgi didėjant Rusijos pasitikėjimui savimi toks požiūris nebeatrodo tinkamiausias. Nors Suomija nėra NATO narė, ji surizikavo sukelti Rusijos įtūžį ir išsiuntė karius į Norvegiją prisijungti prie JAV pajėgų ir dalyvauti „Trident Juncture“ („Trišakėje jungtyje“) – didžiausiose Aljanso karinėse pratybose nuo Šaltojo karo pabaigos 1991-aisiais.

Rugsėjo reidai sutapo su diskusijomis parlamente dėl naujo įstatymo, sustiprinsiančio Suomijos žvalgybos tarnybos galias. Politikai taip pat svarsto uždrausti žmonėms ne iš Europos Sąjungos įsigyti strateginėse šalies vietose esančių žemių.

Didžiausia nuosavybės savininkų iš užsienio grupė yra rusai, įskaitant ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino aplinkos žmones.

Po reidų suimti du žmonės – rusų kilmės estas ir rusas. Pareigūnai konfiskavo paslėptų grynųjų pinigų įvairia valiuta, įskaitant tris milijonus eurų. Taip pat buvo konfiskuoti kompiuterių diskai ir USB atmintinės, kuriuose buvo daugiau nei šimtas terabaitų duomenų – tai daugiau nei 50 kartų didesnis kiekis nei visos JAV Kongreso bibliotekos spausdintos kolekcijos dydis.

Visa nuosavybė, į kurią buvo taikomasi, susijusi su ponu Melnikovu – rusu Sakkiluoto salos savininku, taip pat kompanija „Airiston Helmi“, kurią jis 2007-aisiais padėjo įkurti.

Investuodamas Suomijoje Melnikovas naudojosi keliomis skirtingomis tapatybėmis. Metinėse įmonių ataskaitose jis užfiksuotas kaip rusas, latvis arba maltietis. Suomijos žiniasklaida praneša, kad jis taip pat turi buveinę Vengrijoje ir trijų mažų Karibų valstybių, kurios, kaip ir Malta, prekiauja pilietybe, pasus.

Kai „Airiston Helmi“ 2007-aisiais buvo įregistruota Suomijoje, kompanija save apibrėžė kaip užsiimančią „turizmo ir apgyvendinimo paslaugomis, taip pat nekilnojamojo turto valdymu ir nuoma“.

Kompanija investavo milijonus eurų nuosavybės, esančios tarp Suomijos ir Švedijos išsidėsčiusiame salyne, pirkimui ir vystymui. Tačiau kiekvienais metais buvo nurodomi nuostoliai ir nebuvo jokių pagrįstų pajamų šaltinių.

Suomis rangovas Kajus Karlssonas, vadovavęs didžiajai statybų Sakkiluoto saloje daliai, sako niekuomet negalėjęs suprasti, ką Melnikovas rengiasi daryti, ypač tuomet, kai jis ėmė statyti naujas prieplaukas ir saloje, kurioje nėra nei žmonių, nei nusikaltimų, įdiegė stebėjimo kamerų tinklą.

„Paprastai saloje būna dvi prieplaukos, tad kaip paaiškinti, kam reikia devynių? Nėra jokios prasmės“, – stebisi K. Karlssonas. Jo teigimu, Melnikovas „visuomet palikdavo gerą įspūdį ir atrodė besielgiantis teisėtai“, tačiau nepasirodė, kad jam labai rūpėtų investicijų grąža.

„Tai tikrai nesusiję su pinigų plovimu ar mokesčių vengimu. Pinigų plovimui tiek daug pastangų tikrai neskiriama“, – aiškina K. Karlssonas.

Netgi vietos pareigūnai nusiteikę skeptiškai dėl to, kad reidai grindžiami siekiu užkirsti kelią pinigų plovimui ir mokesčių vengimui.

Salyno administracinio centro Paraineno meras Patrikas Nygrenas sakosi nesulaukęs jokio išankstinio įspėjimo – kai prasidėjo reidai, jis su šeima grybavo. Operacijos apimtis jį nustebino. Melnikovas išsiskyrė statybiniais objektais, ypač kai Sakkiluoto saloje įrengė sraigtasparniams kilti ir leistis skirtą aikštelę, tačiau niekuomet neatrodė keliantis grėsmę, teigia meras.

„Aš asmeniškai nemanau, kad ši operacija buvo skirta tik kovai su pinigų plovimų. Turi būti dar kažkas“, – neabejoja meras.

Niklasas Granholmas, Švedijos gynybos tyrimų agentūros (FOI) Gynybos analizės padalinio direktoriaus pavaduotojas, neatmeta tikimybės, kad salos, kuriose vyko reidai, galėjo būti pinigų plovimo plano dalis. Tačiau jis pažymėjo, jog sraigtasparnių aikštelės, daugybė prieplaukų, kareivinių tipo statiniai ir netoli Suomijos karinių bazių pasirinkta vietovė leidžia spėti apie galimą pasirengimą „tam tikro pobūdžio hibridiniam karui“.

„Airiston Helmi“ pakrantėje įsikūrusi būstinė turi sraigtasparnių pakilimo ir leidimosi aikštelę bei daugybę stebėjimo kamerų kaip ir Melnikovo saloje, taip pat nebenaudojamą karinės paskirties laivą, paverstą sauna, ir tris kitus laivus. Prie pagrindinio kompanijos biuro įėjimo stovi „apsaugininkas“ – karine uniforma apvilktas manekenas įskilusia plastikine galva.

Pasak neseniai Suomijos dienraštyje „Iltalehti“ pasirodžiusio pranešimo, rūsyje įrengtas sudėtinga įranga pasižymintis ryšių centras – tikrai nebūtinas dalykas paprastai turizmo ar nekilnojamojo turto kompanijai.

Thomasas Willbergas, ūkininkas, kurio žemės yra greta „Airiston Helmi“ būstinės, sako, kad rusas ir jo kolegos keletą kartų teiravosi, ar jis nenorėtų parduoti savo sklypo. Ūkininkas atsisakė.

T. Willbergas teigė keletą kartų sutikęs Melnikovą, šis jį buvo nusamdęs vienkartiniams darbams, pavyzdžiui, nukasti sniegą. Tačiau ūkininkas niekuomet nesuprato, nei kam rusui reikia tiek daug saugumo įrangos, nei kokio pobūdžio verslu išties užsiima „Airiston Helmi“.

„Ko gero, Suomija savo rytinei kaimynei siunčia signalą, kad prireikus yra pasirengusi imtis veiksmų“, – sako T. Willbergas.