Todėl prieš pat susitikimą Helsinkis perspėjo, kad šalys nešvaistytų laiko individualiems skundams dėl Rusijos politikos ir laikytųsi vienybės.
Bet šį kartą į perspėjimą vargu ar atsižvelgs ne tik tokios šalys kaip Lietuva ir Lenkija, žadančios tiesiai iškelti „Mažeikių naftos“ bėdas dėl žaliavos. Nuoskaudų bene pirmą kartą turi ir tradicinės Rusijos rėmėjos Vokietija bei Prancūzija.
Maskva vis stipriau spaudžia užsienio investuotojus. Pirmiau D. Britanijos ir Nyderlandų energetikos gigantui „Royal Dutch Shell“ valdžia iškėlė rimtų kliūčių eksploatuoti iki šiol didžiausią telkinį Tolimuosiuose rytuose.
Netrukus visas pasaulis apstulbo sužinojęs, kad šį milžinišką, pelningą, bet technologiškai itin sudėtingą Štokmano telkinį vidury Barenco jūros „Gazprom“ nusprendė eksploatuoti be užsienio pagalbos, nors V. Putinas penkerius metus į jį kvietė investuotojus ir dar prieš kelias savaites užsiminė, kad Prancūzijos „Total“ turi daug šansų.
Saldindamas piliulę, praėjusią savaitę V. Putinas pasiūlė beveik visą Štokmano dujų srautą Vokietijai, anot stebėtojų, tikėdamasis Berlyno paramos atidedant ES priemones prieš „Gazprom“.
Tačiau dosnų pasiūlymą kanclerė Angela Merkel atmetė, ir šį netikėtą smūgį Rusijos politologai pavadino V. Putino tik ką sukurtos energetinės imperijos žlugimu.
Kartu su kitu artimiausiu Putino partneriu Prancūzijos prezidentu Žaku Širaku (Jacques Chirac) ji po poros dienų pareikalavo, kad Rusija leistų savo vamzdynais laisvai tiekti dujas iš Vidurinės Azijos.
Rusijos prezidentas ne kartą atmetė tokią galimybę be atsakomųjų ES nuolaidų.
Tad jokio postūmio dėl energetikos nelaukiama ir Lahtyje – juolab, kad jį v. Putinas atvyks kaip niekada sukomplikavęs santykius su Vakarais, o juk kitąmet reikės sutarti dėl ilgalaikio ES ir Rusijos susitarimo, apimsiančio visas santykių sferas.
Ne tik energetika bus lyderių lūpose, o ir seni priekaištai dėl laisvių Rusijoje. Dabar, kai Maskvos „suverenios demokratijos“ idėja sukritikuota, Kremlius siūlo kitą - kiekviena šalis renkasi tokias vertybes, kokių jai tuo metu reikia.
Europos komisijos vadovas Žozė Manuelis Barozas (Jose Manuel Barroso) žada ir daugiau karčių žodžių, sakydamas, kad Maskva turi suprasti, jog ir jai reikia ES.
„Apie Rusiją būsime atviri. Norime, kad tie, kas nužudė ponią A. Politkovskąją, puikią kovotoją už žodžio laisvę, stotų prieš teisingumą. Tai Rusijos vyriausybės patikimumo klausimas - parodyti, kad jie sugeba nuteisti tokius nusikaltėlius“, – sakė Komisijos pirmininkas.
Be to, šią savaitę ES ministrai griežtai įvertino Gruzijos ekonominę blokadą ir gruzinų persekiojimą.
Maskva liko nepatenkinta, kad seni jos rėmėjai nusileido Vidurio Europos spaudimui įvertinimą griežtinti, nors kai kam jis atrodo dar per minkštas.