Antradienį paskelbtame interviu suomių laikraščiui „Helsingin Sanomat“ jis sakė, kad tolesnius Rusijos veiksmus Ukrainos atžvilgiu gali sustabdyti tik dar griežtesnės sankcijos.
Pasak U.Paeto, griežtesnes sankcijas, be Estijos, dar palaiko Latvija, Lietuva, Lenkija, Švedija ir Danija.
„Suomija nebuvo už greitus sprendimus. Tuo pačiu tai nereiškia, kad Suomija buvo prieš sankcijas“, – sakė estų ministras.
Jis išreiškė nepasitenkinimą ir tuo, kad Suomija užima pernelyg atsargią ir neutralią poziciją, deda viltis į galimybę susitarti su Rusija ir tvarkyti reikalus taip, kaip anksčiau tvarkė dešimtmečius.
„Suomija ir per šį konfliktą jautė, kad galima veikti kaip anksčiau ir kad galima susitarti. Bet ne visi visada veikia vienodai“, – sakė U.Paetas.
Jo nuomone, Vakarų valstybių tikslu turi tapti Rusijos politikos dėl Ukrainos ir kitų šalių, tarp jų Moldovos atžvilgiu, sustabdymas.
Be to, ministras mano, kad Europos Sąjunga turi atsisakyti rusiškos naftos ir naftos produktų.
U.Paetas išreiškė viltį, kad trečiadienį įvyksiantis JAV prezidento Baracko Obamos vizitas Estijoje padės NATO viršūnių susitikime Velse priimti sprendimus dėl Estijos aviacijos bazės Amaryje pavertimo NATO aviacijos baze ir kad Estijoje dislokuoti JAV kariai liks šalyje nuolatiniu pagrindu.
Estija nori nuolatinių NATO bazių
Estija nori, jog NATO jos teritorijoje įkurtų nuolatines bazes – gynybai nuo kaimyninės Rusijos ir siekiant sumažinti nuogąstavimus, kad ši Baltijos valstybė gali būti kitas „karštas rajonas“ po Ukrainos, antradienį sakė prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas.
T.H.Ilvesas, JAV prezidento Baracko Obamos vizito Estijoje išvakarėse lankydamasis Osle, atsakė „taip“, kai jo per spaudos konferenciją buvo paklausta, ar jis nori nuolatinių NATO bazių Estijoje.
„NATO neturėtų priklausyti dvejopos šalys: su nuolatinėmis NATO bazėmis ir be (jų). Tai neteisingas signalas ... potencialiam agresoriui“, – sakė jis.
Iš Estijos B.Obama išvyks į NATO viršūnių susitikimą Velse.