Tačiau ketvirtadienį Romoje pasibaigusi konklava pirmą kartą Katalikų Bažnyčios istorijoje popiežiumi išrinko amerikietį – Robertą Prevostą. Išskirtinumo šiam įvykiui suteikia ir tai, kad R. Prevostas buvo išrinktas vos antrąją balsavimo dieną, konklavoje dalyvaujant geografiškai įvairiausiai popiežiaus rinkikų grupei istorijoje.
Kaip rašo „The Atlantic“, stebina ir tai, kad pirmasis popiežius iš Amerikos buvo išrinktas per Donaldo Trumpo prezidentavimo laikotarpį, kai Vašingtonas laikosi gana prieštaringos pozicijos kitų pasaulio šalių atžvilgiu.
Daugelis asmenų katalikų hierarchijoje Amerikos dvasininkus yra linkę laikyti parapiniais. Tačiau jiems teko įsitikinti, kad Leonas XIV neatitinka šio stereotipo. Turint galvoje jo ryšius su Peru, kai kurie Vatikano atstovai apie jį kalba kaip apie antrąjį popiežių iš Lotynų Amerikos – po Pranciškaus – o ne pirmąjį iš Amerikos.
Daugelis stebėtojų Leoną XIV greičiausiai laikys D. Trumpo kritiku – tokiu dažnai buvo laikomas ir Pranciškus. Vasario mėnesį socialinio tinklo X profilyje, kuris priklausė R. Prevostui, buvo perpublikuotas straipsnis, kritikuojantis J. D. Vance`ą, kuris teigė, jog katalikai pirmenybę turėtų teikti savo šeimoms ir kaimynams, o ne užsieniečiams. Iš tiesų, panašu, kad naujasis popiežius tęs savo pirmtako politiką, pavyzdžiui, gins migrantų teises ir pasisakys už aplinkos apsaugą – dabartinė JAV administracija tokiai politikai didžia dalimi priešinasi. Tačiau beveik bet kuris iš 133 kardinolų, balsavusių Siksto koplyčioje, padarytų tą patį, jei būtų išrinkti popiežiumi, rašo „The Atlantic“.
Pranciškų daugelis kardinolų laikė prieštaringa figūra dėl autokratiško vadovavimo stiliaus ir seksualinės etikos nuvertinimo, bet jo pažiūros ekonomikos ar socialinio teisingumo klausimais sutapo su pagrindinės Bažnyčios linijos lyderių įsitikinimais. Pasirinkdamas Leono vardą, naujasis popiežius aiškiai išreiškia savo ketinimus akcentuoti šiuolaikinį katalikų socialinį mokymą – tradiciją, kurią pradėjo Leonas XIII, Katalikų Bažnyčiai vadovavęs nuo 1878 iki 1903 metų.
Naujojo popiežiaus įtaka Amerikos Katalikų Bažnyčiai turėtų būti dramatiška, teigia „The Atlantic“: „Tik įsivaizduokite scenas Čikagoje, kai jis surengs savo pirmąją pastoracinę kelionę į šią šalį. Pranciškus, kuris nesistengė slėpti apdairumo dėl JAV galios ir kartą net pareiškė, kad jam yra garbė būti puolamam amerikiečių, vis tiek buvo populiarus tarp šios šalies tikinčiųjų, net ir nepriklausančių katalikams. JAV savo sūnų turėtų priimti su dar didesniu entuziazmu, ypač dėl to, kad jo išrinkimas aiškiai patvirtins katalikybės, kaip vienos iš amerikiečių religijų, statusą, kuriuo iki šiol galėjo abejoti kai kurie amerikiečiai, gyvenantys tradiciškai protestantiškoje visuomenėje.“
Prevostas vadinamas „kompromisiniu variantu“
„Neįtikėtina“, – „The Washington Post“ sakė istorikas Johnas McGreevy, kai naujuoju popiežiumi buvo paskelbtas iš Čikagos kilęs R. Prevostas. „Niekada nebūtume pagalvoję, kad toks dalykas gali įvykti. Amerikietis popiežius. Nuostabu“, – kalbėjo jis.
Nors prieš konklavą R. Prevostas sulaukė šiek tiek dėmesio kaip galimas kandidatas, mokslininkai galiausiai darė išvadą, kad JAV gimęs popiežius mažai tikėtinas. „Amerikietis popiežius galėtų suteikti JAV dar daugiau įtakos pasaulyje, nei ji jau turi“, – kaip rašė „Axios“, sakė Lojolos universiteto mokslininkas Michaelas Canaris. Lažybininkai tuo metu prognozavo, kad kitas popiežius bus Pietro Parolinas iš Italijos.
Religijos temų žurnalistas Johnas Allenas amerikiečių kanalui „CBS News“ sakė, kad tam, kaip galiausiai nustebino kardinolų sprendimas popiežiumi išrinkti amerikietį, duotų 11 balų iš dešimties galimų. Amerikiečių žurnalistė Vatikane Delia Gallagher taip pat teigė, esą nuostaba – neišmatuojama jokia skale.
Tačiau, kaip pažymėjo J. Allenas, svarbu pažymėti tai, kad daugybė kardinolų R. Prevostą matė ne kaip tiesiog amerikietį, bet kaip pasaulio pilietį. „Italijos žiniasklaida jį praminė „mažiausiai amerikiečiu iš amerikiečių“, – pastebėjo jis.
Apžvalgininkai teigia, kad popiežius Leonas XIV, anksčiau gyvenęs tiek Šiaurės, tiek Pietų Amerikoje, gali būtų potencialus tiltų tarp tolstančių katalikiškų pasaulių tiesėjas. Jis dirbo ir Pietų Amerikoje, ir Europoje, kalba nemažai kalbų. „Jis yra tobulas pontifikas dabartiniam momentui“, – „Politico“ sakė Milesas Pattendenas, popiežių istorikas ir Oksfordo universiteto dėstytojas.
Pasak „Politico“, ankstesnio popiežiaus Pranciškaus pastangos įtikti visiems formavo aršią konservatyvią opoziciją, taip pat skatino pasipriešinimą iš Vatikano senbuvių, kuriems nepatiko jo reformistinė darbotvarkė, o R .Prevostas – bent jau teoriškai – galėtų būti „kompromisinis“ popiežius, kurio reikia Bažnyčiai.
Per posėdžius prieš konklavą Lotynų Amerikos kardinolai jį laikė vienu iš savųjų, o europiečiai ir amerikiečiai greičiausiai sutiko jį pasirinkti kaip kompromisinį kandidatą po to, kai vienu didžiausių favoritų laikytas italas P. Parolinas nesugebėjo surinkti reikiamų balsų, „Politico“ sakė šaltinis Vatikane.
Pranciškus esą žvelgė į Prevostą kaip į savo įpėdinį
Kad R. Prevosto galimybės tapti popiežiumi buvo realiausios, įrodo amžinatilsį Pranciškaus priimtas sprendimas patikėti jam vadovavimą Vyskupų dikasterijai, įtakingai Vatikano institucijai, kuruojančiai vyskupijas visame pasaulyje, rašo naujienų agentūra „Associated Press“ (AP).
Kadangi JAV vaidina vieną pagrindinių vaidmenų pasauliniuose reikaluose, mintis apie amerikietį popiežių ilgai atrodė nepriimtina, tačiau, pasak AP, R. Prevostas pakeitė šį nusistatymą ir iš dalies galbūt dėl to, kad yra ir Peru pilietis, daug metų gyvenęs Peru, iš pradžių kaip misionierius, o paskui – kaip vyskupas.
Pranciškus, pirmasis popiežius iš Lotynų Amerikos, kaip rašo AP, akivaizdžiai žvelgė į R. Prevostą kaip į savo įpėdinį. 2014 metais jis patikėjo R. Prevostui sudėtingą Peru vyskupiją, o 2023 metais perkėlė jį į Vatikaną.
Šių metų pradžioje Pranciškus paaukštino R. Prevosto titulą paskirdamas jį vyresniuoju kardinolu. Artėjant konklavai tai suteikė jam pranašumą, kurį turėjo vos keli kardinolai.
Nuo pat atvykimo į Romą R. Prevostas beveik nesireiškė viešumoje, tačiau įtakingiausi asmenys jį gerai pažinojo.
Reikšminga ir tai, kad R. Prevostas vadovavo vienai iš revoliucingiausių Pranciškaus reformų, kai priimant sprendimą dėl asmenų, kuriuos reikėtų rekomenduoti popiežiui kaip tinkamus kandidatuoti į vyskupus, balsuoti leido ir trims moterims.