aA
Emmanuelis Macronas sėkmingai išsisuko nuo kibernetinių atakų ir melagingų pranešimų, kurie stipriai siejami su Kremliaus siekiu destabilizuoti jo 2017 m. prezidentinę kampaniją. Tačiau dabar, kai Prancūzijoje šėlsta protestuotojai, Rusija ir vėl grįžta į areną – ir gali smogti daug taikliau.
© Stopkadras

„Aljanso už demokratiją“, Vokietijos Maršalo fondo padalinio, kuris stebi prokremliškų pažiūrų paskyras socialiniuose tinkluose, duomenimis, tarp 600 paskyrų „Twitter“ svetainėje, propaguojančių Kremliaus pažiūras, šiuo metu vyrauja saitažodis „#giletsjaunes“ – prancūziškas vadinamųjų „geltonųjų liemenių“ judėjimo pavadinimas.

Paprastai aljanso stebimose „Twitter“ paskyrose figūruoja žinios iš JAV arba Didžiosios Britanijos, bet jau ne mažiau nei savaitę didžiausias ar bent jau nemažas dėmesys jose skiriamas protestams Prancūzijoje, sako Bretas Schaferis, Vašingtone įsikūręs aljanso socialinių tinklų analitikas.

„Tai akivaizdus požymis, kad siekiama išdidinti konflikto mastą“ skaitytojams, gyvenantiems ne Prancūzijoje, sako jis.

Pagrindinė pastarųjų pasisakymų tviteryje tema – tai, kad Prancūzijos teisėsaugos sistema atsidūrė ant maišto ribos. Toks tvirtinimas – kuris neatrodo pagrįstas faktais – panašus į kitas Kremliaus vykdomas dezinformacijos kampanijas, kuriomis buvo siekiama sukelti nepasitikėjimą Vakarų šalių vyriausybėmis ir parodyti, kad visos liberalios demokratijos patiria nuosmukį, sako B. Schaferis.

Rusijos valstybinė žiniasklaida

Daugiausia šiomis temomis tviteryje pasisako Rusijos valstybinės žiniasklaidos priemonės, tarp jų „Sputnik“ naujienų puslapis, RT televizijos tinklas ir „Ruptly“ – Vokietijoje įsikūrusi naujienų agentūra, kuri priklauso RT. Šie šaltiniai itin operatyviai ir išsamiai aprašo Prancūzijos krizę. RT televizija netgi pranešė, kad protestų metu buvo sužeista 12 jos žurnalistų – daug daugiau nei kitų žinių kanalų.

„Sputnik“ ir RT pastarosiomis dienomis pranešė, kad dauguma Prancūzijos policininkų nebepalaiko E. Macrono ir pereina į protestuotojų pusę. Jų šaltiniai: dviejų nedidelių policijos profsąjungų, kurios šį mėnesį visoje šalyje vykusiuose profsąjungų rinkimuose kartu gavo ne daugiau nei 4 proc. balsų, atstovai.

„Sputnik“ ir RT taip pat parodė vaizdo medžiagą – kuria buvo plačiai dalintasi Prancūzijos socialiniuose tinkluose – kaip Pietų Prancūzijoje esančiame Po mieste policininkai nusiima šalmus, ir tai aprašoma kaip jų solidarumo su protestuotojais ženklas. Vietos policija ir žurnalistai, buvę įvykių vietoje, sako, kad toks aprašymas klaidingas. Pasak jų, keli pareigūnai šalmus nusiėmė trumpam, kad pakalbėtų su protestuotojais, o vėliau vėl juos užsidėjo.

„Sputnik“ ir RT į prašymą pateikti komentarus kol kas neatsakė.

2017 m. prezidentinės rinkimų kampanijos metu E. Macronas nuolat skundėsi, kad Kremliaus kontroliuojamos žiniasklaidos priemonės skleidžia melagingas žinias apie jį, nes jis laikosi griežtesnės pozicijos Rusijos atžvilgiu nei jo pagrindiniai konkurentai kovoje dėl šalies prezidento posto – Marine Le Pen iš kraštutinių dešiniųjų partijos „Nacionalinis frontas“ ir François Fillonas iš konservatyvios Respublikonų partijos.

Bet neigiamos žinios, tokios kaip „Sputnik“ paskelbta istorija, esą E. Macronas gyvena „dvigubą gyvenimą“, remiamas „turtingo lobisto gėjaus“, taip ir nesulaukė palaikymo.

Taip pat buvo pasirodęs pranešimas, kurį paskelbė fiktyvus puslapis, primenantis vieno Belgijos laikraščio svetainę, skelbiantis, esą E. Macrono kampaniją finansuoja Saudo Arabija.

Melagingo pranešimo šaltinis nebuvo nustatytas, bet Europos Sąjungos Strateginės komunikacijos Rytų kaimynystės šalyse darbo grupė (angl. East Stratcom Task Force), kuri seka Rusijos skleidžiamą dezinformaciją, pranešė, kad jis stebėtinai panašus į ankstesnį incidentą, kuris buvo susietas su Rusijos „trolių fabriku“.

Be to, E. Macrono kampanija ne kartą sulaukė internetinio sukčiavimo siekiant pavogti duomenis atakų, primenančių metodus, kuriuos Rusija taikė prieš JAV Demokratų partiją.

Kremlius pareiškė, kad nėra susijęs su melagingų žinių apie E. Macroną skleidimu ir kibernetinėmis atakomis, o tokius kaltinimus pavadino šmeižtu.

Viena iš kliūčių, kilusių potencialiems piktadariams, buvo tai, kad E. Macrono kandidatūra tarp rinkimų lyderių atsidūrė kampanijos pabaigoje – po to, kai pasirodė su F. Fillonu susijusių įtarimų dėl korupcijos.

Likus mažiau nei 48 valandoms iki 2017 m. gegužę paskelbtos E. Macrono pergalės prieš M. Le Pen, internete pasirodė nutekinti dokumentai iš jo kampanijos.

Bet ataka atrodė skubota, iki galo neapgalvota, ir nesulaukė didelio dėmesio Prancūzijoje, nes šioje šalyje galioja draudimas skelbti politines žinias paskutinėmis valandomis prieš atidarant balsadėžes.

Poveikis neaiškus

Nėra aišku, ar pastarieji Rusijos žinių kanalų ar prorusiškų tviterio paskyrų pranešimai formuoja viešąją nuomonę Prancūzijoje.

RT ir „Sputnik“ turi prancūziškus puslapius, tačiau juos žiūri nedaug žiūrovų, o iš visų prancūziškų žiniasklaidos priemonių žinios apie „geltonųjų liemenių“ judėjimą daugiausiai sklinda „Facebook“ tinkle.

„Facebook“ atstovas pasakė „Bloomberg News“, kad vos tik pastebėjus turinį, skatinantį smurtą ir žalą, jis iškart ištrinamas.

Vis dėlto, kai neigiama informacija yra atkakliai ir plačiai skleidžiama, bent dalis jos gali pasiekti prancūzus socialinių tinklų vartotojus, sako B. Schaferis.

Taip pat vis pasirodo prorusiškų pranešimų: pavyzdžiui, trečiadienį „Sputnik“ pranešė, kad Vladimiras Putinas Maskvoje susitiko su buvusiu E. Macrono politiniu konkurentu F. Fillonu.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Karbauskis dėl prezidento rinkimų turi ir abejonių: jei taip, tai turėsime problemą (55)

„Kandidatas, kurį mes patvirtinsime savo suvažiavime, taps Lietuvos Respublikos prezidentu“, -...

Linkevičius apie krizę Britanijoje: vyksta iškilmingas viešas šalies niokojimas

„Kad ir kaip baigtųsi Brexitas , Europa jau bus kitokia – ji sukrėsta“, – taip dabartinės...

Gyvai / Vanagas finišavo tarp TOP 5, Žala grįžo 11-as, Juknevičiui – vėl techninės problemos atnaujinta 20.13 val. (354)

Dakaro ralyje – 9-oji diena ir finišas, rodos, ranka pasiekiamas. Tačiau lenktynių organizatoriai...

Atostogauti ketinę lietuviai niršta: kelionių organizatoriai be perspėjimo atšaukė keliones (34)

Poilsines keliones į Tenerifę Ispanijoje nusipirkę lietuviai pasipiktino, kai gavo laiškus iš...

Britų parlamentas sprendžia premjerės likimą aklavietė dėl „Brexit“ toliau – nepramušama (22)

Didžiosios Britanijos parlamentas trečiadienio vakarą po ilgų debatų balsuoja dėl...

Atostogos lietuvių pamėgtoje saloje: maistas už centus ir pikantiški pasiūlymai gatvėje (61)

Balis – unikali Indonezijai priklausanti sala, kurią dabar renkasi kone visi, galintys keliauti...

Gyvai / Europos taurė: „Rytas“ – ALBA (18)

Vilniaus „Ryto“ krepšininkai Europos taurės „Top-16“ etapo pirmąjį ratą baigia...

Santykių ekspertas Darius Ražauskas: neištikimam vyrui reikalinga „šoko terapija“

Su neištikimybe susiduria daugybė porų - vienos kaip mat išsiskiria, kitos bando lipdyti...

Į Vilnių pasižiūrėti Sirvydžio žaidimo atvyko pats „Raptors“ bosas (4)

Į jaunuosius krepšinio talentus besižvalgantis ESPN skautas Jonathanas Givony Europos taurės...

JK lietuvių bendruomenės pirmininkė: po tokio posūkio daug lietuvių rimtai susimąstė apie grįžimą į Lietuvą (296)

Didžiosios Britanijos parlamentui antradienį atmetus ministrės pirmininkės Theresos May su...