Štai ką pasakojo S. Ramsay:
Personalas užtikrintai mus stumia iš kelio – veža mobiliais respiratoriaus apraizgytus vyrus ir moteris. Nors situacija toli gražu neprimena chaoso, įtampa juntama visur.
Pacientai vežami į jau ir taip perpildytas palatas. Lovose guli siaubingo streso apimti žmonės – gaudantys orą, besitveriantys už krūtinės ar visas viltis dedantis į vamzdelius, kuriais į jų plaučius pumpuojamas deguonis.
Esu pagrindinėje Bergamo ligoninėje – ši gydymo įstaiga sulaukė didžiausio ligos smūgio visoje labiausiai nukentėjusioje Lombardijoje. Tai, ką čia pamačiau, atima žadą.
Specialiais apsauginiais kostiumais vilkinčią mūsų komandą lydi koridoriais, pilnais dūstančių ligonių.
Pasiteirauju, į kokią palatą mus atvedė.
„Tiesą sakant, čia ne palata. O laukiamasis, tiesiog transformuotas, trūksta vietos“, – paaiškina ligoninės atstovė Vanna Toninelli, tapusi mūsų gide.
Čia medikai kariauja kare, ir, deja, bet pralaimi.
Visos Šiaurės Italijos ligoninės perpildytos COVID-19 sunkiai sergančių pacientų. Bet kurią akimirką krizė gali parklupdyti visą šalį.
Pagrindinis šios – ir visų šalies ligoninių – tikslas yra užtikrinti, kad pacientų būklė bent jau neblogėtų. Svarbiausia užduotis neleisti žmonėms mirti.
Grupelėmis medikai buriasi prie naujų pacientų. Jungia monitorius, stato lašines ir aprūpina respiratoriais. Be šių priemonių žmogus paprasčiausiai pasmerktas. Situacija blogėtų greitai. Mirtinai greitai.
Nors atrodo kaip intensyviosios terapijos skyrius, tai tėra paprastas ligoninės priimamasis. Intensyviosios terapijos skyrius perpildytas. Nors gydomi ką tik atvežti sergantieji, atrodo labai prastai.
Kitomis sąlygomis jie tikrai būtų gydomi intensyviosios pagalbos skyriuje, tačiau tik ne čia, kur tokie atvejai vertinami kaip sunkūs, bet ne mirtini. Pandemijos akivaizdoje sunki būklė dar skamba paguodžiančiai.
Naujus pacientus veža be paliovos. Toks tas negailestingas nebekontroliuojamos pandemijos veidas.
Visi žinojome, kas čia vyksta, bet iki pat dabar nė vienas žurnalistas negalėjo tuo įsitikinti savo akimis.
Bergamo miestas pasikvietė mus, norėdamas parodyti, kokiame košmare gyvena. Jie nori, kad pasaulis pamatytų nepagražintą realybę. Nori, kad žmonės visame pasaulyje susimąstytų ir įvertintų savo valdžios pastangas suvaldant krizę. Nes jokių pasiteisinimų nebėra ir negali būti, niekas nebegali teisintis, jog niekas nežinojo. Taip, Italija nežinojo, bet mums toks pasiteisinimas netinka.
Per plastiko burbulus, užmautus ant pacientų galvų, personalas stengiasi rasti bendrą kalbą su sergančiaisiais. Silpniausieji praktiškai nebeprakalba, o per triukšmą jų silpnų žodžių išgirsti paprasčiausiai neįmanoma.
Tie plastiko burbulai, kaip paaiškina medikai, padeda suvienodinti oro slėgį plaučiuose.
Niekas nesitikėjo, niekas nebūtų pagalvojęs, kad įmanoma taip greitai gydyti tiek daug žmonių.
Labai svarbu suprasti: tai NE GRIPAS. Ir žymiai rimčiau nei lėtinis plaučių uždegimas. Tai pabaisa, kiekvieną dieną praryjanti šimtus naujų aukų.
Intensyviosios terapijos skyriui vadovaujantis gydytojas Roberto Cosintini sako, kad neteko matyti nieko panašaus, tad jis ir jo personalas perspėja kitas šalis, ypač Jungtinę Karalystę, nekartoti jų klaidų.
„Tai labai sunkus plaučių uždegimas, didžiulė našta visoms sveikatos apsaugos sistemoms, nes kiekvieną dieną kreipiasi 50-60 žmonių su plaučių uždegimo simptomais, sunkios būklės. Dažniausiai tokios sunkios, jog jau reikia ventiliuoti plaučius ir pumpuoti deguonį.
Taigi, teko perorganizuoti mūsų intensyviosios terapijos skyrių, visą ligoninę – dabar visa ligoninė viena didelė reanimacija“, – teigia gydytojas.
„Papa Giovanni XXII“ ligoninė – viena iš moderniausių Europoje, bet net ir ji parklupdyta ant kelių.
Bergamas – absoliuti Europos koronaviruso sostinė, o gydymo įstaigos bando atsilaikyti prieš neįvaizduojamo masto krizę.
Dauguma ligoninės personalo dirbo ar studijavo Jungtinėje Karalystėje. Gydytojas Lorenzo Grazioli metus dirbo ir stažavosi Lesteryje. Jo teigimu, sulaukia daug bičiulių skambučių ir klausia, kas bus, kaip ruoštis. Sako, kad ruoštųsi blogiausiam scenarijui.
Jis, kaip ir visi mūsų kalbinti gydytojai ir medicinos seselės, ragina Jungtinę Karalystę sekti Kinijos pavyzdžiu ir remtis Italijos patirtimi – skubiai viską uždaryti. Tai, anot jų, vienintelis būdas pristabdyti virusą: ne įveikti, bet pristabdyti.
„Niekada gyvenime nepatyriau tokio streso. O streso mano gyvenime nestinga, labai daug ekstremalių situacijų, bet tam, kas čia vyksta dabar, nėra lygių. Tiek sunkios būklės žmonių, tiek mirčių. Kad ir kaip stengtumeisi, supranti, kad to nebepakanka. Mūsų, anesteziologų, čia šimtas. Darome viską, ką galime, bet to per mažai“, – sakė medikas.
Laboratorijose personalas be atokvėpio tiria mėginius ir ieško ko nors, kas padėtų įveikti virusą. Sako, kad laukia ilgas kelias.
Didžiausia sveikatos apsaugos sistemas visame pasaulyje ištikusi bėda ta, kad, infekcijos kreivei šovus į viršų, akimirksniu sunaudoti visi turėti ištekliai. Visose ligoninėse vienu metu ėmė stigti būtiniausių priemonių.
Viskas griūva – čia tai vadina apokalipse.
Bergamas norėjo, kad tai pamatytume; norėjo, kad pasiųstume visiems žinią: „Pasiruoškite“.
Sunkiai geba palaidoti mirusiuosius nuo koronaviruso
Bergamo laidojimuose namuose kaupiasi karstai, o mirusiųjų kūnai paliekami tiesiog namuose. Labiausiai nuo koronaviruso pandemijos nukentėjusioje Italijos Bergamo provincijoje karstai prie bažnyčių laukia laidojimo, o namuose mirusių žmonių kūnai paliekami užantspauduotuose kambariuose kelioms dienoms, nes tiesiog nebespėjama visų palaidoti, rašo „The Guardian“.
Ketvirtadienio duomenimis, koronavirusas Italijoje nusinešė 3405 gyvybes. Visi šie žmonės buvo kremuoti arba palaidoti be jokios ceremonijos. Ligoninėse žmonės miršta vieni, o jų daiktai padedami prie karstų, kad laidojimo paslaugas teikiančių įmonių darbuotojai galėtų juos paimti.
1,2 mln. gyventojų turinčioje Bergamo provincijoje, esančioje Italijos Lombardijos regione, nuo koronaviruso mirė 1640 žmonės. Antradienio duomenimis, virusu čia užsikrėtė 3993 žmonės. Mirtingumo rodiklis šioje provincijoje kol kas nėra tikslus, tačiau šiame regione didžiausios laidojimo paslaugų įmonės CFB direktorius skaičiuoja, kad nuo kovo 1 dienos palaidojo arba kremavo maždaug 600 žmonių.
„Paprastai per mėnesį mes palaidodavome apie 120 žmonių, – sakė CFB direktorius Antonio Ricciardi. – Per kiek daugiau nei dvi savaites išmirė ištisa karta. Nesame nieko panašaus matę, tiesiog norisi verkti.“
Visame Bergame veikia apie 80 laidojimo paslaugas teikiančių bendrovių. Kiekviena iš jų per valandą sulaukia kelių dešimčių skambučių. Regione trūksta karstų, nes jų tiekėjai tiesiog nespėja reaguoti į paklausą. Be to, virusu užsikrečia ir laidojimo paslaugų bendrovių darbuotojai, o tai dar labiau apsunkina pasiruošimą.
Ligoninėse įvestos griežtesnės taisyklės dėl mirusiųjų: jie privalo būti paguldyti į karstą be įkapių dėl infekcijos rizikos. „Šeimos negali atsisveikinti su mylimaisiais ar surengti jiems padorių laidotuvių. Tai yra didžiulė psichologinė problema, – sakė A. Ricciardi. – Kadangi serga ir daug mūsų darbuotojų, mums trūksta žmonių, kurie transportuotų ir paruoštų kūnus.“
Mirusiems namuose biurokratinis procesas yra ilgesnis, nes jų mirtį turi patvirtinti du gydytojai. Antrasis yra specialistas, kuris paprastai turėtų konstatuoti mirtį ne vėliau kaip per 30 valandų nuo žmogaus mirties.
„Taigi tenka laukti dviejų gydytojų atvykimo šiuo metu, kai daugelis jų taip pat serga“, – sakė A. Ricciardi.
Stella dirba Bergame mokytoja. Laikraščiui „The Guardian“ ji papasakojo vieno mirusio žmogaus istoriją. „Vakar mirė 88 metų vyras. Jis kelias dienas karščiavo. Niekaip nepavyko iškviesti greitosios, nes linija visą laiką buvo užimta. Jis mirė vienas savo kambaryje. Greitoji atvažiavo po valandos. Žinoma, nieko nebegalėjo padaryti. Kadangi Bergame nėra karstų, jie paliko jį gulėti lovoje ir užantspaudavo kambarį, kad artimieji negalėtų įeiti, kol nebus rastas karstas“, – pasakojo moteris.
Dar didesnė kančia yra tiems artimiesiems, kurie negali savo artimųjų aplankyti ligoninėje ar tinkamai jų palaidoti.
„Paprastai mirusieji aprengiami ir apraudojami vieną dieną namuose. Nieko tokio nebėra, – pasakojo neseniai 74 metų dėdės netekęs Alessandro. – Net negalime su jais atsisveikinti. Tai yra sunkiausia dalis.“
Siaubingas viruso poveikis Bergamui yra akivaizdus paskaičius vietos laikraščio „L’Eco di Bergamo“ nekrologų skiltį. Vienas skaitytojas praėjusį penktadienį internete pasidalino šio laikraščio nekrologų skilties nuotraukomis ir palygino vasario 9 d. skiltį, kurią sudarė tik vienas puslapis, ir kovo 13 d. skiltimi, kuriai prireikė net 10 puslapių.
Sekmadienį laikraštis „Il Messaggero“ internete paskelbė vaizdo įrašą, kuriame prie bažnyčios užfiksuota karstų eilė.
„Mes paprašėme laidojimo paslaugų bendrovių visoje šalyje pagalbos, nes mirčių skaičius smarkiai auga, – sakė Bergamo verslo asociacijos „Lia“ direktorius Pietro Bonaldi. – Mes pasiekėme savo pajėgumų ribas. Deja, pastarosiomis dienomis susirgo daug laidojimo paslaugas teikiančių įmonių darbuotojų, todėl taip pat negali dirbti.“
Kitose Italijos vietose būta atvejų, kai laidojimo paslaugų įmonės atsisakydavo paimti kūnus. Pavyzdžiui, Neapolyje 47 metų Teresos Franzese palaikai namuose išgulėjo beveik dvi dienas, kol jų atvažiavo pasiimti.
Dėl susidariusios padėties šalyje uždraustos visos religinės ceremonijos, įskaitant laidotuves, mišias ir vestuves. Pranešta apie du atvejus – vieną netoli Venecijos, o kitą – pietiniame Kampanijos regione – kur kunigams turėtų būti pateikti kaltinimai dėl atliktų laidojimo apeigų.