Jos manymu, dabar Kremlius, slapta besistengdamas daryti politinį poveikį ir pakirsti demokratiją, gali kliautis kitų godumu ir siūlyti sandorius su draugiškais Rusijos verslininkais.

„Štai toks įdomios istorijos apie Rusijos įtaką fonas. O ši istorija praėjusią savaitę buvo atskleista Didžiojoje Britanijoje: „Sunday Times“ ir „Observer“ paviešino elektroninius laiškus ir kitą nutekintą informaciją“, – straipsnyje rašo apžvalgininkė. Buvo atskleista, kad vienas iš svarbiausių „Brexit“ iniciatorių Arronas Banksas buvo susitikęs su Rusijos ambasadoriumi ir sulaukė dosnių finansinių pasiūlymų.

Iš kur atsirado pinigai, kuriuos draudimo verslo milijonierius A. Banksas skyrė „Brexit“ remiančiai partijai UKIP ir Leave.EU – vienai iš organizacijų, vykdžiusių Didžiosios Britanijos pasitraukimo iš ES palaikymo kampaniją?

A. Banksas visuomet tvirtino, kad pinigai buvo gauti iš jo draudimo kompanijos ir „deimantų kasyklų“ Lesote. A. Applebaum pažymi: „Dabar susidaro įspūdis, kad A. Banksas, vedęs Rusijos valstybės pareigūno dukterį, ko gero, ieškojo verslo rekomendacijų labiau į rytus nutolusiose vietovėse. Jis ir jo kolegos ne kartą lankėsi Rusijos ambasadoje, tačiau mažiausiai vieną kartą Rusijos ambasadorius Didžiojoje Britanijoje Aleksandras Jakovenka pasišovė padėti jam investuoti pinigus į aukso kasyklas Sibire“.

„A. Banksas neigia, kad iš tokio pasiūlymo bent kažkas išėjo“, – primena A. Applebaum. Tačiau ji teigia, jog naujiena apie pasiūlymus, visų pirma, „yra dar viena grandis bendrų interesų grandinėje, kuri saisto Rusijos valdžią, A. Banksą, „Brexit“ kampaniją ir UKIP lyderį Nigelą Farage‘ą (kuris taip pat turi ryšių su Julianu Assange‘u, Steve‘u Bannonu ir Donaldu Trumpu), antra, tai yra „aiškus pavyzdys, kaip veikia šiuolaikinė Kremliaus politinės įtakos mašina: legaliai ir nebūtinai pasitelkdama vyriausybės lėšas“.

Straipsnyje taip pat primenama apie buvusį Vokietijos kanclerį Gerhardą Schroderį ir, kaip autorė vadina šią Italijos partiją, prorusišką „Šiaurės lygą“, neseniai tapusia šalies koalicinės vyriausybės dalimi.

„Leiskite jus supažindinti su kai kuriais naudingais verslo pasaulio pažįstamais“, – panašu, kad tai dar vienas būdas, kuriuo Rusijos valdžia pritraukė D. Trumpo šeimą, pastebi apžvalgininkė. „Netgi 2015-ųjų rudenį, kai JAV prezidento rinkimų kampanija jau buvo įgijusi pagreitį, rusų kilmės verslininkas Felixas Sateris mėgino tapti „Trump Tower“ statybų Maskvoje tarpininku“, – primena A. Applebaum.

„Žinoma, „Trump Tower“ Maskvoje taip ir nebuvo pastatytas, o A. Banksas, panašu, neinvestavo į aukso kasyklas Sibire. Tačiau visa tai atskleidžia rusų valdžios veikimo principus“, – apibendrina straipsnio autorė ir pabrėžia: „Tai, kad kažkas yra legalu, dar nereiškia, jog tame nėra korupcijos“.