Aerozolinio viruso plitimo (pasirodo, aktyvios viruso dalelės oru nukeliauja net iki 4,8 metro) teoriją patvirtino Floridos universiteto virusologijos ir kitų mokslų ekspertai, teigiama moksliniame darbe, kurio pirminę versiją galima rasti mokslinių darbų serveryje „medRxiv“.
Tyrimo metu pirmą kartą nustatyta, kad Sars-Cov-2 aerozolio (mažyčių lašelių) pavidalu išlieka gyvybingas ir ore, o tai reiškia, kad yra nemenka rizika šalia sergančių kosinčių, čiaudinčių ir kalbančių asmenų viruso įkvėpti ir taip užsikrėsti.
Šiuo atveju grėsmę kelia ne tai, kad, infekuotam asmeniui nusikosėjus ar nusičiaudėjus, į aplinką patenka lašelių su virusu (šis infekcijų plitimo būdas žinomas seniai), bet tikimybė, jog mažyčiai lašeliai, dar vadinami mikrolašeliais ir aerozoliais, pakankamai ilgai išlieka ore, kad būtų įkvėpti ir sukeltų infekciją giliai plaučiuose.
„Tai yra vienas iš virusų plitimo būdų, turime į jį atsižvelgti, – jau anksčiau „Bloomberg“ yra sakęs Honkongo universiteto Epidemiologijos ir biostatistikos padalinio vadovas Benjaminas Cowlingas, padėjęs Kinijai atlikti ankstyvuosius koronaviruso perdavimo dinamikos tyrimus. – Tačiau nenorime nieko gąsdinti.“
„Tai tikrai turės didelę įtaką visuomenės sveikatos rekomendacijoms, juo labiau, kad šiuo metu socialinio atstumo laikymasis, apsauginių kaukių dėvėjimas ir rankų plovimas įvardijami kaip vienos iš veiksmingiausių priemonių“, – teigia mokslininkai.
„Žinant, kad virusas perduodamas ir aerozoliniu būdu, tų šiuo metu rekomenduojamų dviejų metrų atstumo uždarose patalpose neužtenka. Tai reiškia, kad sudaromas apgaulingo saugumo jausmas, o virusas plinta sau toliau“, – teigiama išvadose.
Nesutarimai akademikų bendruomenėje, gali ar ne naujasis koronavirusas būti perduodamas oru, prasidėjo dar tada, kai aerozoliuose aptikta viruso RNR, tačiau tada nepavyko išlaikyti viruso aktyvaus – tai esminis genetinės medžiagos ir gyvo viruso skirtumas.
Mokslininkai sako, kad jie pirmieji sėkmingai iš oro mėginio sudarę Sars-CoV-2 genomų seką. Oro mėginys buvo paimtas iš ligoninės palatos, kur buvo gydomas neseniai paguldytas pacientas. Gyva viruso atmaina, paimta iš oro mėginio, buvo identiška tai, kuria sirgo pacientas.
Nors kelis mėnesius buvo teigiama, kad COVID-19 daugiausia plinta per artimą asmeninį kontaktą, o viruso perdavimas oru sunkiai įmanomas už ligoninės ribų, Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) liepą atnaujino savo poziciją ir pareiškė nebeatmenanti ir kitų galimybių, bet tam, esą, reikia daugiau įrodymų.
„Trumpo nuotolio aerozolinis perdavimas, konkrečiai tam tikrose uždarose lokacijose, pavyzdžiui, perpildytose ir prastai vėdinamose patalpose, ilgą laiką būnant netoliese sergančio asmens taip pat įmanomas“, – liepos 9 dieną skelbė PSO.
Rekomendacija atnaujinta po to, kai 239 mokslininkai paskelbė straipsnį, kuriame visi kartu ragino pripažinti aerozolinį viruso perdavimą, o tam pagrįsti pateikė kelis laboratorinius tyrimus ir konkrečių atvejų analizę.
Virdžinijos technologijų universiteto profesorė, besispecializuojanti oru plintančių virusu klausimais, Linsay Marr tviteryje teigia, kad Floridos universiteto mokslininkų tyrimas – „nenuginčijamas įrodymas“.
„Paprastais žodžiais tariant: šis tyrimas patvirtino, mano nuomone, be jokių abejonių, kad virusas aerozoliuose (pakankamai mažuose lašeliuose, galinčiuose nukeliauti kelis metrus) yra toks pat užkrečiamas. Jau seniau tai įtarėme, o dabar turime ir įrodymų. Jeigu tai nėra nenuginčijamas įrodymas, tada nežinau, kas dar galėtų įtikinti“, – tviteryje parašė mokslininkė, pati tiesiogiai šiame tyrime nedalyvavusi.
PSO: Europoje koronaviruso protrūkiai vėl prasidėjo dėl atsipalaidavusio žmonių elgesio
Apribojimų sušvelninimas, mažiau atsakingas taisyklių laikymasis vasaros metu ir padidintos testavimo apimtys paaiškina augantį COVID-19 atvejų skaičių Europoje, ketvirtadienį skelbė PSO Europos biuras.
Nepaisant išaugusio COVID-19 atvejų skaičiaus Europos šalyse, mirčių skaičius taip sparčiai neauga.
PSO Europos biuro Aukštos grėsmės patogenų komandai vadovaujantis epidemiologas Richardas Peabody teigė, kad „nėra duomenų apie bendrą viruso stiprumo pokytį“.
Pasak jo, mažesnis mirtingumas gali būti paaiškintas tuo, kad COVID-19 plinta daugiausia jaunų žmonių tarpe, kurie įprastai serga lengvesne ligos forma, o jų mirtingumas kur kas mažesnis.
PSO baiminasi, kad žmonės ne taip atidžiai laikysis apribojimų ir rekomendacijų, skirtų suvaldyti koronaviruso plitimą.
„Pagrindinė žinia yra tokia – sumažinus spaudimą virusui, jis sugrįš“, – sakė R. Peabody, ragindamas Europos šalių valdžią nepamiršti per pirmuosius pandemijos mėnesius išmoktų pamokų.
„Svarbiausia greitai nustatyti naujus atvejus, naujus židinius, kad būtų užkirstas kelias tolesnio plitimo stiprėjimui“, – teigė R. Peabody.
PSO duomenimis, Europoje užregistruota beveik 3,7 mln. COVID-19 atvejų ir 218 383 mirtys nuo šios ligos. Visame pasaulyje patvirtinta jau daugiau nei 20 mln. COVID-19 atvejų.