Antirasizmą jis laiko neomarksistine ideologija, kuri, prisidengusi lygybės šūkiu, kovoja prieš europinę civilizaciją. Tai, anot filosofo – „XXI amžiaus komunizmas“, kuriantis naują pasakojimą, kuriame „buržuazijos sąžinės graužatis“ pakeitė „gėdos jausmu būti baltajam.“

Tarsi patvirtindamas prancūzo analizę, apie kultūrrevoliucinį dabartinio judėjimo pobūdį beveik paraleliai prabilo Princetono universiteto „African American Studies“ vadovas, juodaodis istorijos profesorius Eddie‘s Glaude‘as, pranašaujantis didelius neramumus: senojo pasaulio mirtį ir naujojo gimimą.

Prieš savaitę Vokietijos dienraštyje „Die Welt“ paskelbtas interviu su polemišku mąstytoju, Prancūzų akademijos (Académie française) nariu A. Finkielkrautu, čia sulaukė išties plataus atgarsio, – jau vien dėl to, kad Vokietijoje, kaip ir ne vienoje kitoje Europos šalyje, ūmai imta visur įžvelgti sisteminio rasizmo apraiškas, o policijos adresu pasipylė kaltinimų lavina.

A. Finkielkrautas skuba užsistoti kritinėje ugnyje atsidūrusius Prancūzijos teisėtvarkos pareigūnus: „Aišku, kad rasistų esama ir tarp policininkų, ir tokius reikia griežtai bausti. Tačiau būtų piktavališka iš to daryti išvadą, kad policija mūsų šalyje terorizuoja afrikiečių ir arabų kilmės gyventojus“.

Alainas Finkielkrautas

Valstybė rezignuoja prarastų Respublikos teritorijų akivaizdoje

„Realybė iš tikro yra visiškai kitokia, – atsakydamas į „Die Welt“ klausimą dėl šalyje vėl įsiplieskusių protestų prieš policijos rasizmą teigia A. Finkielkrautas. – Taip vadinamuose darbininkų kvartaluose baimę patiria policininkai. Ten jie, kaip ir ugniagesiai, įviliojami į pasalą ir atakuojami ugnimi ar geležiniais strypais, apmėtomi akmenimis nuo stogų ar net kanalizacijos dangčiais nuo pėsčiųjų tiltų.“

„Mūsų metą charakterizuoja ne policinės valstybės visagalybė, o valstybės silpnumas ir rezignacija akivaizdoje to, kas – ne be pagrindo – vadinama prarastomis Respublikos teritorijomis“, – mano jis.

Jei Prancūzijoje išties reikštųsi institucinis rasizmas, argi tuomet „demonstrantai išties rėktų teisėsaugos pareigūnams į akis „policininkai – žmogžudžiai“? Jei valstybė būtų autoritarinė ar bent jau rūpintųsi, kad būtų laikomasi jos įstatymų, argi tuomet nelegalūs migrantai galėtų ramiai sau vaikštinėti po Paryžių, nebijodami, kad bus suimti ir nesicackinant išsiųsti į gimtąsias šalis?“

„Visos kalbos apie institucinį rasizmą – išgalvotos“, – net neabejoja A. Finkielkrautas. Tiesiog „taip vadinamame progresyviajame spektre vis labiau prarandamas realybės jausmas“.

Anot filosofo, „žmonių gebėjimas vieni kitiems pasakoti nebūtas istorijas ir laikyti save tuo, kas jie nėra, yra stačiai beribis.“

Naujas atpirkimo ožys – „seni baltieji europiečiai vyrai“

Antirasizmą prancūzų filosofas laiko viena iš radikaliųjų utopinių ideologijų ir vadina jį „XXI amžiaus komunizmu“. Tik šįkart dėl visų pasaulio nelaimių kalti ne „išnaudotojai“, o „seni baltieji europiečiai vyrai“.

Drauge užsipuolama ir visa Vakarų civilizacija: „Panašiai kaip Jeilio, Kolumbijos ar Berklio, taip ir daugumoje senojo žemyno universitetų atakuojama Vakarų civilizacija. Pirštais badomi „seni baltieji europiečiai vyrai“.

Jie ir jų kultūra kalti dėl visko, kas dėjosi visame pasaulyje: vergovės, kolonializmo, seksizmo, LGBT fobijos. Studijuoti šią kultūrą dabar reiškia – ją kaltinti ir dekonstruoti, griauti jos prestižą, tam, kad mažumos vėl atgautų savo išdidumą, kad nekliudoma galėtų skleistis kultūrinė įvairovė. Tuo ir paaiškintinas toks stiprus George‘o Floydo mirties atgarsis Paryžiuje, Stokholme ar Monrealyje.“

„Žiauriame žudiko abejingume naujosios kartos atstovai manosi įžvelgę Vakarų veidą, dėl kurio jiems dabar gėda“, – psichologizuoja A. Finkielkrautas.

„Antirasizmas, deja, nebekelia siekio ginti visų žmonių orumo lygybės, jis yra tapęs ideologija, pasaulėžiūra“, – sako jis.

O iš šio ideologinio žiūros taško žvelgiant, „nebelieka vietos nevakarietiškai prekybai vergais, lygiai kaip ir arabiškai islamiškam ar afroamerikietiškam antisemitizmui. Nėra čia vietos ir kinų ar vietnamiečių demonstracijoms Paryžiuje, nukreiptoms prieš agresiją bei įžeidimus, kylančius ne iš baltųjų.“

Kairieji reikalauja iš baltųjų autorasizmo

„Taigi antirasizmas visiškai pasikeitė, o svetingumas įgavo naują prasmę: didžiosios imigracijos laikais rūpi nebe tai, kaip į europietišką civilizaciją priėmus ir integravus naujai atvykusiuosius, bet tai, kaip atskleidus šios civilizacijos trūkumus, idant būtų įgyvendintas teisingumas tiems, kuriuos jie taip ilgai baudė panieka ir begėdiškai išnaudojo“, – aiškindamas „sisteminio rasizmo“ idėją, dėsto filosofas.

A. Finkielkrautas įžvelgia paralelę tarp „baltųjų“, dabar atsiprašinėjančių dėl savo „privilegijų“, ir dalies buržuazinės visuomenės intelektualų, kuriuos kaltės jausmas kadaise paskatino stoti darbininkų klasės pusėn.

„Tokiu būdu jie atgailavo už savo privilegijas, o kovodami dėl teisingumo jautėsi esą išganyti. Šių dienų ekstremalioje kairėje buržuazijos sąžinės graužaties vietą užėmė gėdos jausmas būti baltajam – tačiau šios privilegijos atsikratyti neįmanoma. Tad jų kaltės jausmui nėra atgailos. Nėra ir išganymo“, – svarsto filosofas.

„Ir tie, kuriuos dabar yra apėmęs gėdos jausmas, savo garbės reikalu laiko artinti tą dieną, kuomet jų garsus universitetas galės švęsti baltųjų dingimą iš viešojo gyvenimo“, – toliau dėsto jis.

Pasak jo, „kadangi išdidus globėjiškumas viskam, ką jie daro ar sako, taptų įkalčiu, jiems nelieka nieko kito, kaip tik tylėti, dingti arba be perstojo cituoti iš juos pačius prakeikiančio katekizmo. Šitas autorasizmas yra vienas labiausiai šokiruojančių ir groteskiškų mūsų laikų reiškinių“.

Interviu dienraščiui „Die Welt“ filosofas baigia pesimistine gaida. Pasak jo, šiuo metu vykstančiuose kultūriniuose ir identitetų karuose „intensyviai darbuojamasi, ardant Senąjį pasaulį“.

„Po karantino šis procesas tęsiasi, tik dar greičiau“, – įsitikinęs jis.

Juododis JAV istorikas girdi „Amerikos priešmirtinį gargaliavimą“

Tarsi patvirtindamas šią niūrią analizę, Vokietijos žurnalui „Der Spiegel“ duotame interviu apie revoliucinį antirasizmo pobūdį atvirai prabilo Princetono universiteto istorijos profesorius E. Glaude‘as. Tačiau jo emocinis tonas buvo priešingas: apie kultūrrevoliucinį dabartinio judėjimo pobūdį ir demografinių pokyčių perspektyvas juodaodis istorikas kalbėjo su revoliucionieriaus įkarščiu.

„Čia matome žlungant ekonominę ir politinę ideologiją. Mes girdime besibaigiančios Amerikos priešmirtinį gargaliavimą. Amerikos, kurią reprezentuoja Donaldas Trumpas. Žmonės žino, kad respublikonų partija ir demografinė jų bazė ne plečiasi, o traukiasi. Jie žino, kad krikščioniškų konservatyvių baltųjų, kurie remia respublikonus, skaičius mažėja. Jie žino, kad Amerika tampa vis mažiau balta. Politiškai tai atvedė prie maniškų, paniškų pastangų laikytis įsikibus tos, jau mirties patale gulinčios, Amerikos“, – savąją įvykių versiją vaizdingai išskleidžia E. Glaude‘as.

COVID-19 ir George‘as Floydas tą procesą nūnai pagreitino. Senajam pasauliui mirštant, naujasis mėgina gimti. Ir mes esame jo pribuvėjos“, – taip „Black Lives Matter“ demonstracijas bei neramumus mato E. Glaude‘as, Misisipės valstijoje gimęs istorikas.

Teks nemažai padirbėti, kol sukursim naują pasaulį

„Tačiau jei norime pagimdyti naują Ameriką, turime rizikuoti viskuo, ir tai yra gerai“, – sako jis.

Judėjimo tikslas nėra vien tik išvyti D. Trumpą iš Baltųjų rūmų ir atvesti į juos demokratą Joe Bideną.

„Mes siekiame perkelti šalies moralinio svorio centrą, ištrūkti iš Wall Street‘o ir Silicio slėnio. Kalba čia eina apie pamatinį teisingumą. Turtingiausia pasaulio istorijoje nacija negali turėti tiek daug vargšų. Mes stovime revoliucinio momento pradžioje“, – įsitikinęs jis.

Tiesa, kovingasis afroamerikiečių istorikas kalba pirmiausia apie „naująją Ameriką“. Tačiau kritiškas jo žvilgsnis neaplenkia ir Europos, nenorinčios įsileisti imigrantų.

„Rasizmą, žinoma, matome ir Europoje, tarkime, sąsajoje su imigracijos tema. Jį matome „White Supremacy“ (baltųjų viršenybės) ideologijoje, būdingoje neonaciams. Matome, kas dedasi Vengrijoje. Matome, kas dedasi Rusijoje. Borisas Johnsonas laimėjo rinkimus, nes pasinaudojo „kito“ baime. Rasizmas yra globali ideologija, glaudžiai susijusi su kapitalizmu.

Ir taip yra nuo transatlantinės prekybos vergais laikų. Tad turime dar daug nuveikti, norėdami sukurti naują pasaulį. Turime rizikuoti viskuo, norėdami to pasiekti,“ – ryžtingai kovai nuteikė „Der Spiegel“ pašnekovas.

Paklaustas, kaip mano, ar neramumai JAV tęsis ir vasarą, E. Glaude‘as atsakė: „Geriau nebus. Įvažiuojame į audros zoną. Gerai prisisekite diržus!“