aA
Pareigūnai, pervargę per jau beveik dvi savaites Lenkijoje besitęsiančias derybas, penktadienį tarėsi dėl pirmosios išsamios Jungtinių Tautų klimato sutarties, žinodami, kad laiko pasiekti susitarimui lieka vis mažiau.
© Reuters/Scanpix

Organizatoriai numatė, kad debatams gali prireikti daugiau laiko, ir pasiruošė pratęsti penktadienį turėjusį pasibaigti susitikimą iki sekmadienio. Kai kurie svarbūs klausimai vis dar nėra išspręsti, bet Europos diplomatai ir aktyvistai reiškė viltis, jog klimato sutartis gali būti parengta iki šeštadienio.

„Esame finišo tiesiojoje, – sakė Vokietijos aplinkos ministrė Svenja Schulze. – Vis dar esama tam tikro nepasitenkinimo. Tai nėra atvejis, kai galėtume pasakyti, kad viskas užbaigta. Tačiau (padėtis) atrodo gerai. Manau, kad galiausiai mums pavyks.“

Per Lenkijos pietiniame Katovicų mieste vykstantį 24-ąjį JT klimato susitikimą siekiama parengti konkrečias taisykles šalims, pasirašiusioms 2015 metų Paryžiaus klimato susitarimą. Tarp šių uždavinių – kad šalys skaidriai teiktų ataskaitas apie savo išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekius ir savo pastangas sumažinti taršą.

Mokslininkai sako, kad tarša iki 2030 metų privalo būti itin smarkiai sumažinta, o iki 2050-ųjų – sumažėti beveik iki nulio, jeigu tebebus siekiama, kad pasaulio klimato vidutinė temperatūra iki šio šimtmečio pabaigos pakiltu ne daugiau kaip 1,5 Celsijaus laipsnio, palyginus su laikotarpiu iki pramonės revoliucijos.

Naujausi mokslo duomenys rodo, kad tuo atveju, jeigu pavyktų pasaulio atšilimą apriboti iki šio lygio, būtų galima išvengti daugelio potencialiai katastrofinių padarinių gyvybei mūsų planetoje.

Praeitą naktį deryboms pirmininkaujančio lenkų diplomato pateiktame dabartiniame sutarties projekto tekste nėra reiškiamas palankus vertinimas JT Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) paskelbtai ataskaitai apie uždavinį apriboti atšilimą 1,5 laipsnio. Ko gera, tai yra tūpsnis JAV, Rusijai, Saudo Arabijai ir Kuveitui – šios naftą eksportuojančios šalys praeitą šeštadienį blokavo pritarimą šiai studijai, tokiu būdu supykdydamos kitas valstybes ir aplinkosaugos aktyvistus.

„Tai yra pradžia, bet toli gražu dar nebaigtas reikalas“, – sakė žaliųjų organizacijos „Greenpeace International“ vykdomoji direktorė Jennifer Morgan.

„Už kompromisinius tekstus mokama prarandamomis žmonių gyvybėmis, o neturtingieji ir pažeidžiami ragina nuveikti daug daugiau“, – pridūrė ji.

Ji atkreipė dėmesį, kad preliminariame susitarimo tekste kalbama apie 1,5 laipsnio siekiamybę ir būtinybę šalims padidinti savo pastangas, kad ją pasiektų, tačiau „mums reikia aiškesnio ambicijų signalo“.

Vienas iš kebliausių derybininkams pateiktų uždavinių – rasti būdą įkurti tarptautinę taršos leidimų rinką.

Ši sistema, kai kurių vadinama „Kioto zombiu“, besivystančias ekonomikas, tokias kaip Brazilija, sukaupusia didelį kiekį taršos kreditų pagal 1997 metų Kioto sutarties taisykles, supriešina su tokiais išsivysčiusios pramonės blokais kaip Europos Sąjunga, teigianti, kad ankstesni taršos leidimai nieko neverti.

Ekonomistai mano, kad funkcionuojanti prekybos taršos leidimais sistema galėtų būti veiksmingas būdas mažinti taršą ir didinti pasaulio klimato atšilimui stabdyti reikalingų priemonių finansavimą.

Niujorke įsikūrusio Aplinkos gynimo fondo (EDF) vyriausiasis teisininkas Alexas Hanafi sakė, kad Brazilija mėgino į naująjį taisyklių sąvadą įterpti „nuodingą piliulę“, suteikiančią galimybę vyriausybėms dvigubai išpūsti duomenis apie savo pasiektą taršos sumažinimą ir taip sukelti pavojų prekybos taršos leidimais sistemai.

„Ši spraga privalo būti panaikinta, kad senojo (Kioto) švarios plėtros mechanizmo kreditai zombiai negalėtų Paryžiaus klimato sutarties nuostatų tvarumo“, – pabrėžė jis.

Dar viena opi šių derybų tema – finansinė parama neturtingoms šalims, taip pat klausimas, ar joms būtų naudingas mokestis už prekybos taršos leidimais apyvartą.

Neturtingos šalys tvirtina, kad joms turėtų būti padedama ne vien mažinti taršą ir prisitaikyti prie klimato pokyčių, bet ir kompensuojama klimato atšilimo jau sukelta žala. Pasak jų, didžiausia atsakomybė tenka turtingoms išsivysčiusios pramonės šalims, atvedusioms pasaulį į šią padėtį.

Susitarimo projekte šis klausimas teminimas vienoje išnašoje, bet vienas aukšto rango Europos pareigūnas, pageidavęs neviešinti jo pavardės, sakė, kad ateinančiomis valandomis dokumentas bus pakoreguotas, kad neturtingos šalys jam pritartų.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį įsitraukė į debatus dėl kovos su klimato pokyčiais kainos. Valstybės sakė televizijai „Fox News“, jog tuo atveju, jeigu jis nebūtų nusprendęs išvesti JAV iš šios sutarties, šaliai „būtų tekę mokėti trilijonus dolerių – trilijonus dolerių už nieką. Aš to nedaryčiau.“

D. Trumpas praeitais metais paskelbė, kad Jungtinės Valstijos pasitrauks iš Paryžiaus sutarties, jeigu jis negalės pasiekti geresnio susitarimo. Tačiau kiti svarbūs veikėjai, tarp jų ES ir Kinija, tokią galimybę atmetė.

Vokietijos aplinkos ministrė sakė, kad nesugebėjimas suvaldyti klimato kaitos pasauliui kainuotų daug daugiau negu D. Trumpo minimi trilijonai.

„Jeigu leisime ištisoms šios planetos sritims tapti netinkamomis gyventi, tuomet tai pareikalaus milžiniškų išlaidų, – žurnalistams sakė S. Schulze. – Esu tvirtai įsitikinusi, jog jeigu investuosime į klimato apsaugą, tokioms pramonės šalims kaip Vokietija dabar tai suteiktų milžinišką pranašumą, konkurencinį pranašumą.“

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Mirė Jonas Mekas papildyta (25)

Trečiadienį mirė žinomas lietuvių kilmės menininkas Jonas Mekas .

„Ryto“ popieriai prastėja: ar atpirkimo ožys Vilniuje – tik vienas? (53)

Vidinių dramų purtomas Vilniaus „Rytas“ per savaitę pralaimėjo visas trejas žaistas rungtynes...

Biržų meras švedams neleidžia kelti kojos į miestą: ne mes juos ėjome grobti ir žudyti patikslinta (574)

Biržų miesto meras Valdemaras Valkiūnas, sužinojęs, kad Švedijos ambasada ruošiasi rengti...

Gydytoja Lina arabų šalyje užsiima vienu pavojingiausių darbų: bet kuriuo metu geras gyvenimas gali pasibaigti (3)

Lina Skutaitė-Chaudhary gali save drąsiai vadinti gydytoja ekstremale. Ši akušerė-ginekologė...

Pietūs Vilniuje už 3 eurus: į tokią vietą koją kelti baisu, bet didelė porcija atėmė žadą (167)

Nors retai skaitau komentarus, o ypatingai anoniminius, po savo pietų pertraukų apžvalgomis, bet...

Du „valstiečių“ skyriai iškėlė ne Skvernelį: siūlys rinktis slaptu balsavimu papildyta (317)

Du „valstiečių“ skyriai partijos kandidatu į prezidentus iškėlė ne Saulių Skvernelį. Kauno...

Vis dar čia? Kaip „Brexit“ atidėjimas gerokai apsunkintų gyvenimą Briuseliui (3)

Nacionalistai – nuo Italijos iki Vengrijos – ruošiasi kovoti Europos Parlamento (EP)...

7 šių metų interjero tendencijos: kaip žinoti, kuri tinka būtent jums (3)

Prieš rinkdamiesi stilių pagalvokime, kas tokie esame ir ko norime. Taip galėtume pavadinti vieną...

Zefyro testas arba 6 būdai, kaip ugdyti vaikų kantrybę

Kantrybė yra viena pagrindinių savybių, kurios trūksta šiuolaikiniams vaikams. Z ir alfa kartos...

Spūstys Vilniuje: eismą sutrikdė 5 automobilių avarija (2)

Trečiadienį Vilniuje, Geležinio Vilko g., susidūrė 5 automobiliai. Pranešama, kad dėl eismo...