V. Orbanas planuoja „nuoširdžiai ir atvirai“ ginti savo poziciją Europos Parlamente, kuris spręs, ar pradėti žingsnius, galinčius nuvesti prie politinių sankcijų Vengrijai.
Budapeštas įrodinėjo, kad jo priemonės prieš migrantus ir suverenių teisių gynimas atitinka Europos rinkėjų, kitų metų gegužę rinksiančių naują Europos Parlamentą, nuotaikas.
Tačiau Judith Sargentini, kuri inicijavo trečiadienio balsavimą dėl to, ar imtis veiksmų prieš Vengriją, perspėjo europarlamentarus, kad sprendžiamas klausimas dėl 28 valstybių bloko pagrindinių vertybių ateities.
„Ar norite teisinės valstybės?“ – klausė J. Sargentini, kairiojo sparno žaliųjų europarlamentarė iš Nyderlandų.
Jos pasiūlytoje rezoliucijoje perspėjama, kad Vengrijos veiksmai kelia „sisteminę grėsmę“ bloko pamatinėms demokratinėms vertybėms.
Joje reiškiamas susirūpinimas dėl Vengrijos teismų nepriklausomybės, korupcijos, raiškos laisvės, akademinės laisvės, religinės laisvės ir mažumų bei pabėgėlių teisių.
V. Orbano vizijai nepritaria ne vien kairieji. Susirūpinimas jo pozicija kilo pagrindinėje centro dešinės parlamentinėje frakcijoje, Europos liaudies partijoje (ELP), nors šiai grupei priklauso ir V. Orbano partija „Fidesz“.
„Centro dešinės europarlamentarai kitą savaitę turės aiškų pasirinkimą. Paremkite laisves ir ES vertybes nubausdami Orbaną, arba kapituliuokite prieš kraštutinių dešiniųjų populistus, propaguojančius laisvės nebuvimą“, – pareiškė Guy Verhofstadtas, vadovaujantis Liberalų ir demokratų aljanso už Europą (ALDE) frakcijai.
Tai bus pirmas kartas, kai Europos Parlamentas balsuos dėl žingsnių pagal ES sutarties 7-ąjį straipsnį, dėl kurių Vengrija galiausiai galėtų prarasti balsavimo teisę bloke.
Tačiau Europos Komisija panašių žingsnių pagal 7-ąjį straipsnį pernai gruodį ėmėsi prieš Lenkiją, dėl numanomos grėsmės šios šalies teismų nepriklausomybei.
Lenkijos sąjungininkė Vengrija pažadėjo vetuoti bet kokius žingsnius dėl bausmių Varšuvai.
Taip pat neaišku, ar J. Sargentini preliminari procedūra balsuojant sulauks būtino dviejų trečdalių Europos Parlamento narių palaikymo.
Nors V. Orbano veiksmai sulaukė nepritarimo, juos gyrė ES populistai, o kai kurios garsios kraštutinių dešiniųjų figūros prakalbo apie visos Europos populistų aljanso galimybę prieš bloko 2019 metų rinkimus.
Pirmadienį Austrijos kraštutinių dešiniųjų lyderis, vicekancleris Heinzas-Christianas Strache, sakė, kad „mielai“ pakviestų V. Orbano partiją į bendrą bloką. Italijos naujasis kraštutinių dešiniųjų vidaus reikalų ministras Matteo Salvini taip pat reiškė susižavėjimą V. Orbanu.
„Raganų medžioklė“
ELP nario Jeano-Claude'o Junckerio vadovaujama Europos Komisija ne kartą surėmė ietis su V. Orbano vyriausybe, ypač Vengrija atsisakius priimti prieglobsčio prašytojus pagal ES schemą, inicijuotą per migracijos krizės piką 2015 metais.
Šių metų liepą Europos Komisija perspėjo, kad galėtų patraukti Budapeštą į Europos Teisingumo Teismą, dėl įstatymų, numatančių laisvės atėmimo iki vienų metų bausmes žmonėms, padedantiems nelegaliems migrantams.
Priemonės buvo pramintos įstatymais „Sustabdyti Sorosą“ (Stop Soros), nes Vengrijoje gimusį liberalių pažiūrų JAV milijardierių George'ą Sorosą V. Orbano vyriausybė kaltina migracijos į Europą režisavimu, nepateikdama jokių įrodymų.
Europos Teisingumo Teismas galėtų Vengrijai skirti baudų; ši priemonė būtų ne tokia griežta kaip šalies balsavimo teisių praradimas.
Vengrijos vyriausybės atstovas Zoltanas Kovacsas pirmadienį žurnalistams Briuselyje sakė, kad jo vyriausybė Europos Parlamento pasiūlymą vertina kaip „raganų medžioklę“, ir pavadino jį „labai pavojingu“ bei „skaldančiu“.
Pasak jo, vyriausybė nusiuntė europarlamentarams ir ES šalims daugiau kaip 100 puslapių paneigimą dėl J. Sargentini „neteisingų“ kaltinimų, o V. Orbanas antradienį pasakys energingą, bet trumpą ginamąją kalbą.
Z. Kovacsas taip pat užsiminė, kad aljansas su „Fidesz“ didina ELP patrauklumą Europos rinkėjų akyse.
„Mūsų perspektyva yra dalykas, padėsiantis ELP išlikti stipriausia politine bendruomene ar grupe Europos Parlamente“, – sakė Z. Kovacsas.
Liberalų ir populistų kova skaldė Europą aukščiausiais lygiais.
ELP vadovauja Manfredas Weberis, Vokietijos kanclerės Angelos Merkel sąjungininkas, kuris praėjusią savaitę paskelbė norintis kitais metais pakeisti J.-C. Junckerį Europos Komisijos pirmininko poste.
„Didysis klausimas yra tas, kaip balsuos ELP, ypač p. Weberis“, – sakė portugalė Maria Joao Rodrigues, priklausanti pasiūlymą remiančiai socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijai.
Interviu Austrijos dienraščiui „Standard“ M. Weberis sakė, kad ELP V. Orbanui neskolinga „jokio ypatingo elgesio“.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, atvirai ginantis ES vertybes, paragino ELP paaiškinti savo poziciją ir sakė, kad ji negali tuo pačiu metu remti ir A. Merkel, ir V. Orbano.
Praėjusio mėnesio pabaigoje E. Macronas sakė, kad V. Orbanas ir M. Salvini yra teisūs laikydami jį savo „pagrindiniu oponentu“ dėl migracijos.
„Nenusileisiu nacionalistams ir tiems, kas skleidžia neapykantos žodžius“, – sakė E. Macronas.