Kol triumfo įkvėpti žalieji jau baudžiasi įtakoti Europos politiką, Vokietijoje ir vėl prabilta apie išskirtinį šalies kelią bei pasaulio gelbėtojų sindromą. Ne vienas politinis komentatorius diagnozavo Vokietijos žaliesiems populizmą, o socialinės gerovės išlepintai visuomenei – polinkį į isteriją.
Skamba neįtikėtinai, bet Vokietijos miestai vienas po kito skelbia klimato nepaprastąją padėtį: Kosntanca, Haidelbergas, Kylis, Miunsteris, Bona. Žalieji aktyvistai klimato nepaprastąją padėtį reikalauja paskelbti visoje Vokietijoje. „Klimato kaita buvo vakar, šiandien – klimato nepaprastoji padėtis“, – ironizavo dienraštis „Frankfurter Allgemeine Zeitung“.
Klimato kaitos ir jo gelbėjimo tema iš viešosios erdvės beveik visai išstūmė migracijos, skaitmenizacijos, krintančios ekonomikos konjunktūros ir kitus aktualius klausimus. Be abejo, tam įtakos turėjo ir neįprastai karšta bei sausa pereitų metų vasara – panaši į šių metų vasarą Lietuvoje. Tačiau be švedų aktyvistės Gretos Thunberg sukelto judėjimo žaliesiems tikrai nebūtų pavykę taip užtikrintai išsiveržti į priekį.
Pasaulio gelbėtojų moksleivių choras su soliste iš Švedijos Greta
Šešiolikmetės švedės inspiruotas moksleivių judėjimas „Penktadieniai ateičiai“ (Fridays for Future) Vokietijoje išsiplėtė kaip jokioje kitoje šalyje, įskaitant pačią Švediją: nuo sausio mėnesio dešimtys tūkstančių moksleivių užuot ėję į pamokas kiekvieną penktadienį renkasi demonstruoti už kovą su klimato kaita. Apokaliptines nuotaikas kurstė sparnuotomis tapusios Gretos frazės: „Mūsų namai liepsnuoja“, „Tai – didžiausia kada nors žmonijos patirta krizė“, „Noriu, kad jus apimtų panika“.
Sąjūdį ir jo iniciatorę lydėjo didžiulis ir prielankus medijų dėmesys (tik konservatyvesnės pakraipos medijose būta skeptiškų komentarų), jį „palaimino“ kanclerė Angela Merkel. Netrūko ir pamaldaus susižavėjimo: antai buvusi žaliųjų partijos lyderė, pastoriaus dukra Katrin Göring-Eckardt, lygino Gretą su bibliniu pranašu, o Berlyno vyskupui Gretos inicijuotos penktadieninės moksleivių demonstracijos artėjant Velykoms priminė Jėzaus įžengimą į Jeruzalę.
Pagirtinas jaunų žmonių noras burtis į judėjimą, skatinantį permąstyti gyvenseną ir neatsakingą gamtos išteklių naudojimą. Natūralu, kad jauni kelia maksimalius reikalavimus (tuoj pat išjungti visas tradicines elektrines, CO2 emisiją sumažinti iki nulio, paskelbti visoje šalyje klimato nepaprastąją padėtį). Tačiau jei atsakingi politikai pasiduoda tokiems reikalavimams, tai jau yra, anot prancūzų filosofo Pascalio Brucknerio, politinis infantilizmas.
„Kaip tikri vartotojų visuomenės vaikai jie nori visko ir tuoj pat, – komentuoja prancūzų filosofas jaunųjų klimato aktyvistų sąjūdį. – Kompleksiškumas jiems svetimas, jie mano, kad vienintelė klimato klausimo problema yra jo spręsti nenorinčios, nes galingoms interesų grupėms pasidavusios vyriausybės. Materialių problemų jie nemato, tad reikalauja padaryti galą klimato kaitai, tuoj pat. Temperatūra turi kristi, jau nuo rytdienos. Jei tik nori, viskas įmanoma – juk taip jiems įtaigauja visokių įmanomų produktų reklama.“
„Medijų dėka žalieji jau seniai valdo šalį“
Dėl savo sėkmės žalieji turi būti dėkingi pirmiausia Vokietijos medijoms. „Klimatas, klimatas, klimatas!“ – nesiliaujanti medijų bangomūša kelia žaliuosius ir drauge vis labiau paplauna tradicinių didžiųjų Vokietijos partijų – socialdemokratų bei konservatyvaus bloko (CDU/CSU) – pamatus.
Pastarosiomis savaitėmis kairės pakraipos medijos kaip susitarusios ėmė daryti reklamą naujam kancleriui – žaliųjų lyderiui Robertui Habeckui. Jis – absoliutus didžiosios dalies pagrindinio srauto medijų favoritas.
Ir tai suprantama, žinant vokiečių žurnalistų apklausų rezultatus: dauguma jų prisipažino prijaučiantys žaliesiems. „Medijų dėka žalieji jau seniai valdo šalį“, – anot dienraščio „Die Welt“ autoriaus Ansgaro Grawo. Net ir į televizijos disputų laidas, kaip rodo statistika, jokios kitos partijos atstovai nekviečiami taip dažnai kaip žalieji.
Be to, medijų numylėtiniai retai sulaukia kritiškų klausimų. Tarkim, apie tai, kokias pasekmes šalies, o ir visos Europos ekonomikai turės žaliųjų reikalaujama „radikali ekonomikos transformacija“. Arba apie paraleliai keliamų reikalavimų suderinamumą: kai vienu kartu reikalaujama pereiti prie elektromobilio, drauge kuo skubiau atsisakant anglimi kūrenamų elektros jėgainių, žinant, kad 2022 metais Vokietijoje bus uždaryta paskutinė atominė elektrinė.
Išgelbėti planetą Vokietijoje
Ar industrinė valstybė įstengs savo energetinius poreikius patenkinti vien saulės ir vėjo energija? Skeptikai paskaičiavo, jog tuomet Vokietijoje kas 1,5 kvadratinio kilometro išdygtų po vėjo jėgainę.
Ypač naivūs tokie klimato gelbėjimo siekiai atrodo pasauliniame kontekste: šiuo metu 120 didžiausių energetikos koncernų 59 šalyse planuoja statyti ar jau stato 1400 naujų anglimi kūrenamų jėgainių, o tai, gamtosaugos organizacijų paskaičiavimu, padidins bendrą dabartinį šios rūšies jėgainių galingumą maždaug trečdaliu, – informuoja dienraštis „Handelsblatt“.
„Vokietija, o ir visa Europa, yra bejėgės ekologinio planetos išnaudojimo – tiek Azijos industrializacijos, tiek ir milžiniško perteklinio Afrikos gimstamumo – akivaizdoje,“ – skeptikų poziciją glaustai formuluoja konservatyvus dienraščio „Die Welt“ autorius Dirkas Schümeris. Ir vis viena šalyje netrūksta tokių, kurie su šventu idealistų naivumu pasiryžę išgelbėti planetą Vokietijoje.
Tačiau reikalauti iki galo nepermąstytų dalykų, ignoruojant problemos kompleksiškumą, yra vienas iš populizmo bruožų. Juk kaip tik tuo žalieji kaltina dešiniuosius populistus, Alternatyvą Vokietijai.
Žalieji ir AfD – dvi populizmo atmainos
Dabar patys žalieji vis dažniau pavadinami populistine partija. „Taip, žalieji yra eko-populistinė partija, – sakė konservatyvios krikščionių socialinės sąjungos (CSU) generalinis sekretorius Markusas Blume dienraščiui „Süddeutsche Zeitung“. – Nerasi protingo žmogaus, kuriam nekeltų susirūpinimo klimato kaita, rūšių nykimas ar intensyvus žemės naudojimas. Tačiau šių problemų neįmanoma išspręsti fundamentalistiškai, susitelkiant tik į vieną tikslą ir ignoruojant visas galimas pasekmes. Tik populistai reikalauja to, kas žada trumpalaikį efektą.“
Panašiai žaliuosius vertina bei aiškias paraleles su AfD įžvelgia sociologijos profesorius Eckhardas Jesse. „Tie, kurie ignoruoja klimato kaitą, visa ko matu laikydami masinę imigraciją, pasiduoda emocijoms lygiai kaip ir tie, kurie visa ko matu skelbia esant klimato kaitą, o ignoruoja masinę imigraciją,“ – sakė sociologas dienraščiui „Bild“.
Be to, pasak E. Jesse‘s, ir vieni, ir kiti gąsdina žlugimo scenarijais: AfD savo šalininkus perspėja dėl „krikščioniškų Vakarų“ žlugimo, reikalaudami ginti sienas, o atvirų sienų šalininkai žalieji kalba apie planetos pražūtį.
Dar vienas įtarimas: rūpi ne klimato gelbėjimas, o valdžios klausimas
Išgelbėti pasaulį Vokietijoje tikrai nepavyks. Ekonomistai perspėja dėl neigiamų pasekmių šaliai, jei išties būtų mėginama įgyvendinti radikalius žaliųjų reikalavimus. Jau ir dabartinė Vokietijos klimato politika esanti kontraproduktyvi, – išsamiame šios savaitės interviu dienraščiui „Die Welt“ sakė Pasaulinės ekonomikos instituto (IfW) prezidentas, ekonomikos profesorius Gabrielius Felbermayras. O ateityje žaliųjų forsuojama radikali klimato politika šalį gali padaryti nekonkurencingą. Tai atsilieptų visai Europos Sąjungai.
Atsilieptų Bendrijai ir poslinkiai Vokietijos partijų sistemoje. Po gegužės gale vykusių rinkimų į Brėmeno žemės parlamentą, kuriuos nedidele persvara laimėjo krikščionys demokratai, formuojama nauja koalicija iš socialdemokratų, žaliųjų ir kraštutinės kairės partijos „Die Linke“. Tai nuteikia viltingai „progresyvios“ politikos šalininkus: medijose vis garsiau pasvajojama apie žaliai raudonai raudoną koaliciją šalies mastu.
Ir toks scenarijus, bent jau šiuo metu, atrodo visai įmanomas. Tektoniai poslinkiai Vokietijos partijų sistemoje akivaizdūs. Visuomenės nuomonės tyrimo institutai kas savaitę skelbia apklausos rezultatus, pagal kuriuos žalieji pirmauja, kancleriu be rimtesnės konkurencijos jau matomas jų lyderis Robertas Habeckas. O dar iš klimato aktyvistų kohortų vis garsiau skamba karingas reikalavimas: „System Change!“ – „Keisti sistemą!“
Tradicinėms didžiosioms partijoms Vokietijoje darosi nejauku.