„Viliuosi, kad tai tebuvo pokštas“, – rašė vienas „Twitter“ vartotojas. „Stulbinantis pokštavimas“, – komentavo kitas.

Sergejus Skripalis ir jo duktė Julija po apnuodijimo ilgą laiką praleido ligoninėje. Kaip manoma, 2018-ųjų kovo 4-ąją Solsberyje įvykdyto apnuodijimo kaltininkai – Rusijos karinės žvalgybos tarnybos pareigūnai, vėliau įvardinti kaip Anatolijus Čepiga ir Aleksandras Miškinas. Paveikta nervus paralyžiuojančios medžiagos „Novičiok“, vėliau Didžiojoje Britanijoje mirė viena moteris.

Per 12 mėnesių po incidento, paskatinusio tarptautinį pasmerkimą ir Didžiosios Britanijos kaltinimus Kremliui dėl sąsajų su šiuo nusikaltimu, Skripalių apnuodijimas tapo rusų populiariosios tautosakos dalimi. Galima aptikti alyvuogių aliejaus „Novičiok“, sukurtas stalo žaidimas „Mūsų vaikinai Solsberyje“ ir daugybė kitų memus ar įvykį nušviečiant žiniasklaidoje pasirodžiusias frazes panaudojančių prekių arba paslaugų.

Tad žinia, kad Maskvos universitetas surengs konferencijų seriją, pavadintą „Skripalių skaitymai“, skirtą menamo Vakarų „informacinio karo“ prieš Rusiją aptarimui, kai kurių buvo netrukus įvertinta kaip dar viena Rusijos poza. O tuomet politikos mokslų profesorius Andrejus Manoilo paskelbė išsiuntęs kvietimus dviem įtariamiesiems ir antrąją konferencijos sesiją planuojantis surengti Solsberio katedroje.

Ar tai tik dar vienas piktas pokštas?

Kovo 4-ąją universiteto spaudos tarnyba atšaukė A. Manoilo pareiškimą ir Rusijos naujienų agentūrai „Interfax“ teigė, kad profesorius pokštai dažnai „balansuoja ant ribos“.

Tačiau A. Manoilo interviu RFE/RL įnešė dar daugiau painiavos. Pareiškimas, jog A. Čepiga ir A. Miškinas buvo pakviesti, nebuvo pokštas, teigė profesorius, naudodamas pavardes, kuriomis prisidengę, Britų tyrėjų įsitikinimu, vyriškiai atvyko į Jungtinę Karalystę.

A. Manoilo sakė iš tiesų susisiekęs su abiem vyriškiais „per privačius kanalus“ ir laukiantis jų atsakymo. Jis pripažino abejojantis, ar vyrai atvyks, mat „jų jau niekas ilgą laiką nebematė“.

„Skripalių skaitymai“ yra nuo 2016-ųjų Maskvos universitete A. Manoilo dėstomo tarpdisciplininio kurso „Informacinio karo technologijos“ tąsa.

Profesorius turi ambicingų planų dėl konferencijų serijos, kuri, kaip jis viliasi, vyks pakaitomis Didžiojoje Britanijoje ir Rusijoje, o joje dalyvaus „informacinio karo specialistai“ iš daugelio šalių.

A. Manolo teigimu, pirmosios sesijos Maskvos universitete data dar bus paskelbta, tačiau labiausiai tikėtina, kad ji įvyks kitą savaitę.

„Nebejuokinga“

Neaišku, ar A. Čepigos ir A. Miškino epizodas buvo iš anksto suplanuotas. Tačiau jei kalbos apie jų pakvietimą buvo piktas pokštavimas, jiedu, kaip įtariamieji, būtų tinkami tokiam modeliui.

Valstybės finansuojamas tarptautinis propagandinis naujienų kanalas RT, transliavęs interviu su įtariamaisiais užpuolikais po to, kai buvo paskelbtos po Solsberį vaikštinėjančių judviejų nuotraukos, šiuo atveju nemenkai pasipelnė iš savo pagrindinio rusiškojo požiūrio ruporo vaidmens.

Gruodžio 21-ąją kanalas atidarė internetinę parduotuvę, kurioje prekiaujama mirtino incidento rimtumą sumenkinančiomis prekėmis. Po kurio laiko Solsberio pareigūnai pasmerkė kanalą, kai paaiškėjo, kad RT opoziciniam Rusijos kanalui nusiuntė šventinę dovaną – Solsberio katedros formos šokoladą, papuoštą kaspinais ir žalios spalvos kanalo logotipu.

Sausį Maskvoje įsikūręs rusiškų žaislų gamintojas „Igroland“ pristatė stalo žaidimą, pavadintą „Mūsų vaikinai Solsberyje“, kuriame yra A. Čepigos ir A. Miškino pakeliui į Solsberį praėjusiais metais aplankyti miestai.

Anglijos miestas, galutinė žaidimo vietovė, pažymėtas garsiosios katedros vaizdais ir dviem figūrėlėmis, apsivilkusiomis nuo pavojingų medžiagų apsaugančius kostiumus.

Tai buvo „mūsų atsakas Vakarų žiniasklaidai: jau gana“, – „The Guardian“ sakė žaidimo idėjos autorius, „Igroland“ atstovas Michailas Boberis.

„Mums nebejuokinga. Tai liūdna ir turi liautis“, – sakė M. Boberis, tvirtinęs, kad tai, kaip Vakarai nušviečia incidentą, ir Rusijos kaltinimas bendrininkavimu nuėjo per toli. Ir taip darė ne jis vienas.

2018-ųjų spalį nepriklausomas Rusijos tyrimų centras „Levada“ atliko apklausą: buvo teirautasi, kam tenka atsakomybė už Solsberyje įvykusį apnuodijimą. Tik trys procentai respondentų nurodė Rusijos slaptąsias tarnybas. 28 procentai kaltino Didžiosios Britanijos valdžios institucijas, o 56 procentai rinkosi atsakymą, kad „tai galėjo būti bet kas“. Daugelis Rusijos žmonių abejoja, ar apnuodijimas apskritai įvyko.

Didžiojoje Britanijoje vykdant išsamų tyrimą pirmiausia buvo paskelbti vaizdo kamerų užfiksuoti vaizdai, kuriuose matyti abu įtariamieji užpuolikai. Vėliau vyko suderinta sėkminga kampanija, sutelkusi tarptautinę paramą Rusijos įsivėlimo į nusikaltimą pasmerkimui, o galiausiai iš daugelio Europos valstybių, įskaitant ir Didžiąją Britaniją, buvo išsiųsti Rusijos diplomatai.

Maskva ilgą laiką kaltino Vakarus vykdant Rusijai destabilizuoti skirtą informacinį karą. Tiek pareigūnai, tiek žiniasklaida Didžiosios Britanijos teiginius dėl Rusijos įsitraukimo vaizdavo kaip šios kampanijos tąsą.

A. Manoilo šis incidentas ir Vakarų atsakas yra puiki to, ką jis savo studentams vaizduoja kaip Vakarų informacinį karą prieš Rusiją, atvejo studija. „Skripalių atvejis yra ilgiausia ir plačiausia šiuo metu vykstanti informacinio karo kampanija“, – RFE/RL tvirtino profesorius.