Sekmadienį vykusį antrąjį rinkimų turą R. T. Erdoganas nedidele balsų persvara laimėjo prieš Kemalį Kiliçdaroglu ir pratęsė savo 20 metų trukusį valdymą trečiajai kadencijai.
Žiniasklaidos šališkumas ir saviraiškos laisvės apribojimai lėmė nelygias konkurencijos sąlygas, pirmadienį Ankaroje pareiškė Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) ir Europos Tarybos stebėtojų misija.
„Kartu su nuolatiniu valstybės lėšų naudojimu rinkimų kampanijos tikslams tai suteikė dabartiniam prezidentui nepagrįstų pranašumų“, – teigė stebėtojai.
Turkijos rinkimų komisija pademonstravo skaidrumo trūkumą, pridūrė jie. Pati institucija teigė, kad rinkimai vyko be didesnių problemų, nors opozicija pranešė apie kelis netinkamo elgesio atvejus, ypač šalies rytuose.
R. T. Erdoganas sekmadienį gavo apie 52 proc., o K. Kilicdaroglu – apie 48 proc. rinkėjų balsų.
Visuomeniniai transliuotojai akivaizdžiai palaikė dabartinį prezidentą, o „panašus šališkumas buvo pastebėtas ir daugelyje privačių žiniasklaidos priemonių“, teigiama ESBO ataskaitoje. Todėl antrasis prezidento rinkimų turas vyko tokiomis sąlygomis, „kurios daugeliu atžvilgių nėra tinkamos demokratiniams rinkimams surengti“.
Vis dėlto pirmadienį, praėjus kelioms valandoms po pergalės, pasaulio lyderiai vienas po kito sveikino R. T. Erdoganą.
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas telefonu pasveikino R. T. Erdoganą ir pakvietė jį į Berlyną inauguracinio vizito.
Pasak vyriausybės atstovo spaudai Steffeno Hebestreito, O. Scholzas pabrėžė glaudžius Vokietijos ir Turkijos ryšius, taip pat ir kaip NATO karinio aljanso sąjungininkių.
Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Rishi Sunakas tviteryje parašė, kad „tikisi tęsti glaudų [JK ir Turkijos] bendradarbiavimą – nuo prekybos plėtros iki grėsmių saugumui įveikimo“.
Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda tviteryje pasveikino R. T. Erdoganą, užsimindamas apie būtiną bendradarbiavimą siekiant užbaigti Rusijos karą prieš Ukrainą. Sveikinimo žinutes taip pat atsiuntė Rusijos, Prancūzijos, Pakistano, Izraelio, ES ir JAV vadovai.
Užsienio politikoje R. T. Erdogano laukia keletas svarbių išbandymų, įskaitant Švedijos paraišką dėl narystės NATO ir karą Ukrainoje. Turkija yra vienintelė likusi NATO narė, kuri dar nepritarė Švedijos narystei, motyvuodama tariama Stokholmo parama „teroristams“.
Savo šalyje R. T. Erdoganas susiduria su pragyvenimo išlaidų krize ir turės suvaldyti atkakliai nemažėjančią infliaciją ir nedarbą, nacionalinės valiutos liros nuvertėjimą.
Sakydamas pergalės kalbą R. T. Erdoganas pažadėjo imtis ekonominių priemonių, tačiau apie užsienio politikos iššūkius išsamiau neužsiminė.
2018 metais įvedus vykdomąją prezidentinę sistemą, R. T. Erdoganas turi daugiau galių nei bet kada anksčiau, todėl baiminamasi, kad jis gali tapti dar autoritariškesnis.
Rinkimų konkurentas K. Kiličdaroglu sekmadienį sakė, kad jam „liūdna, bet Turkijos laukia daug didesnės problemos“.
