Stebėtoja: dėl 2018 m. nuodingų chloro dujų atakos kalta Sirija

Seniai lauktą ataskaitą parengę tyrėjai teigia, kad yra „pagrįsto pagrindo manyti“, jog per Sirijos pilietinį karą mažiausiai vienas Sirijos oro pajėgų sraigtasparnis numetė du balionus nuodingų dujų ant sukilėlių kontroliuojamo Dūmos miesto.

Damaskas ir jo sąjungininkė Maskva tvirtino, kad ataką JAV paliepti surengė gelbėtojai, po kelių dienų Jungtinės Valstijos kartu su Didžiąja Britanija ir Prancūzija pradėjo iš oro bombarduoti Siriją.

Dėl nuodingų dujų panaudojimo Dūmoje kilo ginčų, kai buvo nutekintos dviejų buvusių darbuotojų abejonės ankstesne Hagoje įsikūrusios Cheminių ginklų uždraudimo organizacijos išvada. Tačiau dabar organizacija, išnagrinėjusi „įvairius galimus scenarijus“, paskelbė, kad „ataką įvykdė Sirijos Arabų oro pajėgos“.

„Cheminių ginklų panaudojimas Dūmoje ir bet kur kitur yra nepriimtinas ir pažeidžia tarptautinę teisę“, – sakoma organizacijos generalinio direktoriaus Fernando Ariaso pareiškime. „Dabar pasaulis žino faktus ir tarptautinė bendruomenė turi imtis veiksmų“, – pridūrė jis.

Cheminių ginklų priežiūros tarnyba teigia, kad „bent vienas Sirijos Arabų oro pajėgų sraigtasparnis Mi-8/17“, 2018 m. balandžio 7 d. pakilęs iš Dumairo oro bazės, „numetė du geltonus balionus“. Jie pataikė į du gyvenamuosius pastatus Dūmos centre. Pirmasis susprogo ir labai sparčiai paskleidė itin didelės koncentracijos nuodingas chloro dujas, žuvo pastate buvę 43 žmonės, dar dešimtys buvo paveikti, sakoma pranešime.

Sirija kaltino sukilėlius ir skubios pagalbos darbuotojus visa tai surežisavus, atnešus mirusiųjų kūnus ir juos nufilmavus. Tuo metu Dūma buvo sukilėlių rankose, o Sirijos vyriausybės pajėgos puolė netoli sostinės Damasko esantį miestą, siekdamos jį atsiimti.

Damaskas neigia panaudojęs cheminius ginklus ir tikina sunaikinęs jų atsargas pagal 2013 m. susitarimą, kurį paskatino įtariama zarino dujų ataka Damasko Gutos priemiestyje, kai žuvo 1 400 žmonių.