Vienas iš dažniausių pranešimų socialiniame „Facebook“ tinkle po Osamos bin Ladeno nužudymo buvo: „Ding dong, ragana žuvo“. Ši šventinė dvasia aiškiai spindėjo ir prie Baltųjų rūmų ir buvusių Pasaulio prekybos centro dvynių vietos Niujorke „J.A.V.“ skanduojančios minios akyse. Beveik prieš dešimtmetį po rugsėjo 11-osios baisybių prasidėjo ilga pagrindinio teroristo medžioklė. Amerikiečiai dabar jausis mažiau bejėgiai ir džiaugsis ta žinia, kurią siunčia ši mirtis: „Tik užpulkite mus, ir mes jus sumedžiosime, jūs nepabėgsite“.
Dauguma mūsų netikėjome kartais kuriamu O. bin Ladeno įvaizdžiui tarsi jis būtų po kalnus vaikštantis senis, mintantis vien tik augalais ir vabzdžiais negyvenamoje oloje kur nors palei Pakistano – Afganistano sieną. Ypatingai aukštas vyras – 185 cm ūgio – šalyje, kur vidutinis vyro ūgis tesiekia 160 cm, negalėjo 10 metų vaikščioti nepastebėtas kalnuose visą žemę stebint ir jo ieškant akyliems palydovams. Tokia mintis visai nebuvo logiška. O. bin Ladena gimė pasakiškai turtingoje šeimoje ir mirė turtingo žmogaus name, kuris tenkino aukščiausius poreikius. JAV administracija pripažįsta buvusi šokiruota šio pastato ištaigingumu.
Buvome girdėję, kad mula Mohammedas Omaras yra saugomas viename name, kurį saugo galingas ir visų bijomas Pakistano tarpžinybinės žvalgybos direktoratas kažkur netoli Quettos miesto Balučistane. Atrodė, kad ir Osama bin Ladenas galėjo įsigyti panašaus pobūdžio slėptuvę.
Po reido Abotabade į visus didžiuosius klausimus turėtų atsakyti Pakistanas. Įprastas apsimetinėjimas kvailiais šiuo atveju suveiks, o tokios šalys kaip JAV, ilgai Pakistaną laikiusios sąjungininku, neturėtų leisti jam išsisukti. Pakistanas ilgai užsiiminėjo dvigubais žaidimais, pavyzdžiui, rėmė Haqqani tinklą, kuris nužudė šimtus amerikiečių Afganistane.
Šįkart faktai kalba patys už save. Ieškomiausias vyras pasaulyje Osama bin Ladenas buvo aptiktas ramiai gyvenantis žvyrkelio pabaigoje, apie 700 metrų nuo Abotabado karo akademijos, esančios apie 130 km nuo sostinės Islamabado. Šiame ypač dideliame name nebuvo nei interneto, nei telefono ryšio. Tad kokiu būdu Pakistanas galėjo nežinoti apie O. bin Ladeno buvimo vietą net penkerius metus, kai po Abotabadą pirmyn ir atgal lakstė jo kurjeriai?
Pakistano kaimynė Indija, smarkiai nukentėjusi per teroristų išpuolį 2008 m. lapkričio 26 d. Mumbajuje, jau reikalauja atsakymų. Teroristų rėmimas iš Pakistano pusės dar labiau skatina prieš indus nukreiptų džihadistinių grupuočių ryžtą organizuoti mažus karus probleminiame Kašmyre ir religiniais nesutarimais pasižyminčiame Mumbajuje. Pastaraisiais metais šios grupės netgi mėgino gauti paramą iš vadinamojo pakistaniečių Talibano ir siekė suformuoti naujus smurto tinklus. Atkreipkite dėmesį, kad pirmieji už O. bin Ladeno mirtį atkeršyti pasiryžo būtent Pakistano talibai, o ne „al Qaedos“ atstovai.
Ilgą laiką Amerika toleravo Pakistano dvigubus žaidimus žinodama, kad jai reikia Pakistano paramos kare Afganistane, bei tikėdamasi, jog Pakistano lyderiai supras smarkiai apsirinkantys. Pakistanas su savo branduoliniais ginklais yra kur didesnis prizas teroristams nei varganas Afganistanas. O „al Qaedos“ žaidimus šiandien žaidžiantys generolai ir žvalgai gali rytoj patys tapti ekstremistų aukomis.
Kol kas nėra aiškių ženklų, kad Pakistano galios elitas artimiausiu metu susiprotėtų. Osamos bin Ladeno namas pateikia dar daugiau įrodymų apie pavojingą jų įsivėlimą į teroro tinklų žaidimėlius.
Pasauliui įtemptai laukiant teroristų atsako į jų lyderio mirtį reikėtų pradėti iš Pakistano reikalauti adekvačių atsakymų į labai sunkius klausimus, kuriuos dabar būtina užduoti. Jeigu atsakymų vis dėlto nebus, galbūt vertėtų Pakistaną paskelbti teroristine valstybe ir pašalinti iš tarptautinės bendruomenės gretų.