Irano lyderis, ajatola Khomeini mirties nuosprendžio fatvą S. Rushdie paskelbė 1989 metų vasario 14-ąją, tvirtindamas, kad jo romanas „Šėtoniškos eilės“ yra „nukreiptas prieš islamą, Pranašą ir Koraną“. Nuo tada S. Rushdie pasitraukė į pogrindį ir beveik 10 metų gyveno saugomas policijos.
Paprašytas susigalvoti slapyvardį, kuriuo jį galėtų vadinti policija, S. Rushdie pasirinko dviejų mėgstamų rašytojų vardų kombinaciją – Josepho Conrado ir Antono Čechovo.
„Paverčiau jį knygos pavadinimu, nes visuomet būdavo labai keista, kai manęs prašydavo atsisakyti savo vardo. Man visada būdavo nepatogu. Pagalvojau, kad jis padės dramatizuoti tų metų keistumą ir diskomfortą“, - sakė S. Rushdie.
„Josephas Antonas“ turi pasirodyti rugsėjo 18 dieną. Knygoje bus pasakojama apie metus, kuriuos rašytojas praleido slapstydamasis.
„Jis pasakos apie gyvenimo su ginkluotais policininkais tikrovę, kuri kartais būdavo niūri, o kartais – komiška, apie artimus ryšius su savo gynėjais, apie kovą už palaikymą ir supratimą, kurio siekė iš vyriausybių, žvalgybos vadovų, leidėjų, žurnalistų ir kolegų rašytojų, ir kaip jis atgavo laisvę, - teigė būsimą knygą išleisianti leidykla „Random House“. - Kaip rašytojas ir jo šeima devynerius metus gyveno, persekiojami nužudymo grėsmės? Kaip jis dirbo? Kaip jis įsimylėjo ir liovėsi mylėjęs, kaip neviltis pakeitė jo mintis ir veiksmus, kaip ir kodėl jis klupo ir kaip jam kilo mintis priešintis?“.
Prieš ketverius metus S. Rushdie laimėjo teismo bylą prieš vieną autorių, kuris buvo parašęs knygą apie tai, kaip jis gyveno saugomas policijos. S. Rushdie tvirtino, kad šioje knygoje klaidingai buvo vaizduojama, esą jis nesutardavo su policijos pareigūnais, kurie neva laikydavo jį užrakinę kambaryje. Nuo to karto rašytojas pradėjo dirbti su Emorio universiteto Atlantoje, kur saugomi jo rankraščiai, aktyvistais, kad pats papasakotų savo istoriją.
Jo leidykla „Josephą Antoną“ pavadino „išskirtinio atvirumo ir nuoširdumo knyga, kuri prikausto dėmesį, provokuoja, jaudina ir yra gyvybiškai svarbi“. Leidyklos teigimu, „tai, kas nutiko S. Rushdie, tebuvo pirmasis dramos veiksmas, kuris toliau rutuliojasi kažkur pasaulyje kiekvieną dieną“.