Gegužės 22 d. vienintelis Rusijoje dar eksploatuotas keleivinis lėktuvas Tu-134 nusileido amžino stovėjimo vietoje – Novosibirsko Tolmačiovo oro uosto aviacijos istorijos muziejuje. Prieš dieną įvyko paskutinis komercinis lainerio skrydis iš Irkutsko į Mirną.

Konkrečiai ši, Tu-134B versija, iš gamyklos išriedėjo 1980-aisiais, vadinasi, beveik 40 metų skraidino žmones. Kanalo „Vesti. Irkutsk“ duomenimis, būtent šis modelis ištisus metus buvo laikytas asmeniniu popscenos primadonos Alos Pugačiovos lėktuvu: ant jo fiuzeliažo puikavosi dainininkės vardas „Alla“.

Vėliau jis buvo pašalintas, o lėktuvas perdažytas įprastomis transportavimo lainerių spalvomis. Simboliška tai, kad lainerio kelias oro transporto bendrovėje „Alrosa“ taip pat prasidėjo reisu Irkutskas–Mirnas.

Galima išskirti keletą Tu-134 lėktuvų versijų: keleivinius, specialiosios paskirties ir skraidančias laboratorijas.

2018-aisiais šalyje buvo eksploatuojama keletas dešimčių Тu-134 modelių. Pagrindinis jų operatorius – Rusijos ginkluotosios pajėgos.

Remiantis portalo „Flight Global“ duomenimis, 2019-ųjų balandžio pradžioje bendrovė „Alros“ buvo laikoma vienu iš nedaugelio oro vežėjų, vis dar organizavusių skrydžius Tu-134 modelio orlaiviais. Formaliai jų operatoriais dar laikomos Šiaurės Korėjos bendrovė „Air Koryo“, taip pat rusų įmonė „Kosmos“. Pastarojoje lėktuvas naudojamas dalykiniams ir užsakomiesiems reisams.

Тu-134 gamybos mastas – vienas iš didžiausių sovietmečiu

Serijinė lėktuvų gamyba buvo vykdoma 1965–1984 metais Charkovo aviacinės technikos gamybos bendrovėje. Įskaitant visas versijas, iš viso buvo surinkta daugiau nei 850 modelių. Apie 130 iš jų iškeliavo į užsienį. 1989-aisias šių lainerių gamyba buvo galutinai nutraukta.

„Keleivinių lėktuvų gamybos kontekste vienu sėkmingiausių projektų pripažįstamas reaktyvinis Tu-134. Į Rusijos civilinės aviacijos istoriją jis įeis kaip didžiausia gamybos apimtimi išsiskiriantis modelis“, – rašoma aviatechnikos gamybos įmonės „Tupolev“ ataskaitoje.

Naudojantis oro vežėjo „Aeroflot“ paslaugomis, sovietiniu ir posovietiniu laikotarpiais šio tipo lėktuvais buvo perskraidinta maždaug 10 mln. keleivių ir daugiau nei 30 tūkst. tonų pašto siuntų bei krovinių.

Тu-134 – tai pirmas Sovietų Sąjungoje sukonstruotas keleivinis laineris, sertifikuotas pagal britų nustatytus standartus.

Tualetas su iliuminatoriumi

Lėktuvo Tu-134, kaip ir kai kurių kitų sovietinių orlaivių, interjeras skyrėsi nuo šiuolaikinių lainerių. Vienas iš ypatumų, kurį įsiminė daugelis keleivių, – tualete įrengtas iliuminatorius. Dėl tokio sprendimo dieną nebuvo būtina jungti šviesos.

Тu-134 pavadinimas figūruoja istorinių įvykių ataskaitose

Tu-134 modelio lėktuvai buvo vieni iš populiariausių ir Sovietų Sąjungoje, ir Rusijoje paskutiniame praeito amžiaus dešimtmetyje ir šio amžiaus pradžioje. Todėl nekeista, kad jų pavadinimas figūruoja daugybės katastrofų, tiesiogiai nesusijusių su aviacija, suvestinėse.

Tarkim, 1993 m. rugsėjo 21 d., vykstant karui Abchazijoje, bendrovei „Transair“ priklausęs Tu-134А-3 buvo numuštas raketos „Strela-2“, paleistos iš Abchazijos karinio katerio.

Lėktuvas nukrito iš 300 metrų aukščio. Skirtingais šaltiniais perduotais duomenimis, per katastrofą žuvo 27 arba 28 žmonės. Tuo pačiu laikotarpiu buvo sunaikinti dar du šio modelio lėktuvai.


1994 m. gruodžio 1 d., per Pirmąjį Čečėnijos karą, buvo sunaikinti šeši Čečėnijos Ičkerijos respublikos aviacijai priklausę Тu-134 lėktuvai. Praėjus 13-ai metų, 2007 m. kovo 8 d., oro skrydžių bendrovė „Aeroflot-Don“ ėmė organizuoti reisus į Grozną iš Vnukovo oro uosto.

Tą dieną užregistruotas pirmas nuo karinių veiksmų pradžios keleivinis reisas iš Maskvos į Grozną. Jis buvo vykdomas pilotuojant ne kurį nors kitą, o Tu-134 lėktuvą.

2004-aisiais oro vežėjui „Volga Aviaekspres“ priklausęs Tu-134А-3 buvo vienas iš dviejų lėktuvų, kurių beveik vienu metu įvykusių katastrofų priežastys – 2004 m. rugpjūčio 24 d. surengti teroristiniai išpuoliai. Reisu Maskva–Volgogradas skridęs laineris sudužo netoli Bučalkų gyvenvietės Tulos srityje. Per incidentą žuvo 43 juo skridę žmonės.

Dėl dėmesio „Superjet“ Tu-134 tęstinumas tapo neįmanomas

Devintojo praeito amžiaus dešimtmečio pradžioje startavo lėktuvo Tu-334 projektas. Šis modelis turėjo tapti galimu Tu-134 pakaitu regioninėse linijose. Šiedu lėktuvai buvo pajėgūs skraidinti panašų skaičių keleivių – maždaug 80 ir 100 žmonių.

Lėktuvo Tu-334 projekto ėmėsi bendrovė „Tupolev“. Jis buvo vykdomas kaip vienas iš prezidentinės programos „Rusijos civilinės aviacijos technikos pažanga iki 2000 metų“ etapų ir finansuojamas iš valstybės biudžeto. Audito rūmų ataskaitoje nurodoma, kad projektui buvo skirta 100 mln. dolerių. 2003-iaisiais lėktuvas buvo sertifikuotas.

Per 13 metų vyriausybė keturis kartus keitė serijinės Tu-334 gamybos pradžios terminą. Tiek pat kartų keitė ir gamybos bendrovę. 2005-aisiais buvo priimtas nutarimas dėl serijinės Tu-334 gamybos Kazanės Gorbunovo aviatechnikos gamybos įmonėje. Darbai turėjo prasidėti 2007-aisiais. Visgi ši užduotis taip ir liko neįgyvendinta.

Remiantis federalinės tikslinė programos „Rusijos civilinės aviacijos technikos pažanga 2002–2010 m. ir per laikotarpį iki 2015 m.“ dokumentu, prasidėjus RRJ (oficialus „Superjet“ projekto pavadinimas) lėktuvų tiekimui, vidaus rinką tikrai galėjo papildyti regioninėms linijoms skirti An-148 ir Tu-334.

Deja, vykdant programą šie RRJ atžvilgiu konkurenciniai projektai nebuvo laikomi prioritetiniais. Dalykas tas, kad vadovaujantis programos nuostatomis, Tu-334 buvo atmesti ne atsižvelgiant į rinkos analizę ar poreikio bei pasiūlos tyrimus, o tik dėl to, kad buvo laikyti konkurenciniais RRJ atžvilgiu. Štai toks paaiškinimas pateiktas Audito rūmų ataskaitoje.