Šį ketvirtadienį visų ES šalių lyderiai išrinko naują pirmininką, kuris šiame poste išbus pustrečių metų.

Neformaliame aukščiausiojo lygio susitikime Versalyje dalyvavo keturių šalių – Prancūzijos, Vokietijos, Ispanijos ir Italijos – vadovai. Šis susitikimas turi apibrėžti Europos Sąjungos politiką po formalaus Didžiosios Britanijos pasitraukimo iš ES pradžios. Aukščiausiojo lygio susitikime dalyvavo Prancūzijos prezidentas Francois Hollande‘as, Vokietijos kanclerė Angela Merkel, Ispanijos ir Italijos premjerai Mariano Rajoy ir Matteo Renzi. Kaip pažymėjo „Amerikos balsas“, ES lyderiai diskutavo apie „bloko ateitį“. Po daug metų trukusios Europos integracijos, Europos Sąjungos ateitis neatrodo optimistiškai.

Pernai sociologijos centro „Pew Research“ atliktos apklausos duomenimis, Europos gyventojų nuomonės apie sąjungos idėją pasidalijusios per pusę. Teigiamai Europos Sąjungą vertina 51 proc. respondentų, o 47 proc. ją vertina neigiamai.

Europos Sąjunga atsidūrė labai pavojingoje padėtyje – ji gali subyrėti“, – interviu „Amerikos balsui“ pasakė Prancūzijos tarptautinių santykių instituto analitikas Philippe‘as Moreau Defarges‘as.

Didžiajai Britanijai pasitraukus iš ES, Vokietija ir Prancūzija taps svarbiausiomis politinėmis ir ekonominėmis sąjungos figūromis. Ekonomiškai stipresnė Vokietija gali užimti ES lyderės pozicijas, o tai nepatinka Prancūzijai, kuri taip pat ieško sau naujo vaidmens po Didžiosios Britanijos pasitraukimo.

Kaip pažymi leidinys „Financial Times“, viršūnių susitikimo šeimininkas Francois Hollande‘as suinteresuotas savo politine karjera Europos Sąjungoje, tačiau ES lyderiai pasirinko D. Tuską.

Tiesa, gimtojoje Lenkijoje D. Tuskas – buvęs šios šalies premjeras – palaikymo nesulaukė. Tai susiję su tuo, kad D. Tusko nepalaiko valdančioji konservatyvi partija „Įstatymas ir teisingumas“, kuri dažnai sulaukia kritikos iš Europos struktūrų. Valdančiosios partijos lyderis Jaroslawas Kaczynskis mano, kad būtent D. Tuskas morališkai atsakingas už jo brolio Lecho Kaczynskio žūtį sudužus prezidentiniam lėktuvui virš Smolensko. Šalies vadovybė palaiko kitą kandidatūrą – Europos Parlamento deputatą, lenkų politiką Jaceką Saryusz-Wolskį.

Donaldas Tuskas

„D. Tusko klausimas – viena iš pačių įdomiausių Lenkijos politikos intrigų“, – sako lenkų politologas Jakubas Korejba. Ekspertas pažymi, kad ši problema aktuali nuo pat partijos „Įstatymas ir teisingumas“ atėjimo į valdžią. Pokalbyje su „Gazeta.ru“ ekspertas pabrėžė, kad Europos Sąjungoje D. Tuskas yra „dekoratyvinio-protokolinio pobūdžio figūra“, traktuojama kaip žemyno vieningumo simbolis ir palankiai vertinama ES „didžiojo penketo“ lyderių, bet Lenkijos vadovybė jo vaidmenį vertina visiškai kitaip.

„Lenkijoje D. Tuskas – tai mirtina grėsmė valdančiajai partijai, susiformavęs opozicijos lyderis ir kandidatas į prezidento rinkimus 2020 metais, kaip tik pasibaigus antrajai kadencijai Briuselyje. Jei D. Tuskas išliks ES lyderiu, tai faktiškai bus jo prezidentinės kampanijos pradžia – nuo tos akimirkos, kai 2005 metais jis pralaimėjo Lechui Kaczynskiui, jis vis stengiasi išsigydyti šią traumą ir savo politinės karjeros tortą triumfuodamas papuošti vyšnia – aukščiausio šalies vadovo postu“, – sako jis.

Lenkija atsisakė pasirašyti ES viršūnių susitikimo baigiamąjį dokumentą

Lenkija atsisakė pasirašyti Europos Sąjungos viršūnių susitikimo baigiamąją deklaraciją todėl, kad Donaldas Tuskas buvo perrinktas Europos Vadovų Tarybos pirmininku.

Kaip praneša televizijos kanalas TVN24, tai pareiškė Lenkijos ministrė pirmininkė Beata Szydlo.

„Aš pasakiau, kad šio viršūnių susitikimo baigiamasis dokumentas man nepriimtinas. Labai gaila, kad mano kolegos iš Višegrado grupės šalių atsisakė palaikyti mane ir balsavo už D. Tuską“, - pažymėjo Lenkijos premjerė.

Anot jos, Europos Sąjungai reikalingos reformos. „Jeigu nebus atkurta savitarpio pagarba, tai ES artimiausiais metais susidurs su krize“, - pridūrė B. Šydlo.

D. Tuskas savo ruožtu paragino Varšuvą nedeginti tiltų santykiuose su ES, praneša „Reuters“. Jis pareiškė, kad dirbs su visomis ES šalimis ir stengsis apsaugoti Lenkijos vyriausybę nuo politinės izoliacijos Briuselyje.

Ketvirtadienį ES šalių lyderiai perrinko D. Tuską Europos Vadovų Tarybos pirmininku dar vienai kadencijai. Jo kandidatūrai prieštaravo tik Lenkija.

Kovą susirinks be Th. May

Keturšalis viršūnių susitikimas surengtas prieš ES aukščiausio lygio susitikimą, kuris įvyks kovo 25 d. Jis bus skirtas Romos sutarties, paklojusios pamatus bendrai ekonominei ir politinei ES erdvei, 60-mečiui. Šį kartą susitikimas vyks be Didžiosios Britanijos premjerės Theresos May. ES vadovai – tarp jų ir Donaldas Tuskas – nori, kad ES valstybės narės patvirtintų dokumentą, kuris apibrėžtų Europos Sąjungos ateitį.

Savo ruožtu Theresa May kovo pabaigoje ketina pradėti formalią išstojimo iš Europos Sąjungos procedūrą. Buvę ES kolegos jai įteikė nelabai malonią atsisveikinimo dovaną. Dar ruošiantis keturšaliam susitikimui Versalyje, Prancūzijos prezidentas Francois Hollande‘as pareiškė, kad pasitraukę iš Europos Sąjungos britai neteks visų europietiškų lengvatų. Prancūzijos vadovas taip pat pabrėžė, kad Didžioji Britanija suklydo, vietoj Europos Sąjungos pasirinkdama Jungtines Valstijas, kurios dabar krypsta link izoliacionizmo.

Išsiskyrus su vieninga Europa, Didžiajai Britanijai teks pačiai numatyti savo poziciją sankcijų Rusijai, kurias ji palaikė būdama ES sudėtyje, atžvilgiu. Po pasitraukimo iš ES procedūros Didžioji Britanija nebepriklausys sankcijų prieš Rusiją sutartims. Dėl to Didžiosios Britanijos parlamento nariai neseniai kreipėsi į šalies vyriausybę ir pateikė pranešimą, skirtą santykiams su Rusija, reikalaudami paaiškinti šį niuansą.