Prezidentas, geriau žinomas pravarde Farmajo, trečiadienį 1 val. vietos (ir Lietuvos) laiku kreipėsi į tautą. Prezidentas nekantriai lauktą kreipimąsi paskelbė tvyrant didžiulei įtampai Mogadiše, kur pozicijas užėmė vyriausybės armija ir opoziciją palaikantys kariai, o civiliai paliko savo namus.
Tarp priešiškų stovyklų sekmadienį įvyko susišaudymas, išprovokuotas ilgą laiką rusenusios įtampos, kuri kilo, kai buvo atidėti vasarį planuoti rinkimai ir anksčiau šį mėnesį dar dvejiems metams pratęsta Farmajo kadencija.
Prezidentas sakė, kad šeštadienį stos prieš parlamentą, kad „gautų pritarimą rinkimų procesui“, ragindamas visas politines jėgas surengti „skubias diskusijas“ dėl to, kaip organizuoti balsavimą.
„Kaip ne kartą esame sakę, visada esame pasiruošę laiku surengti šalyje taikius rinkimus“, – sakė jis.
Įtampa Somalyje augo nuo vasario, kai baigėsi Farmajo ketverių metų kadencija, o prezidentui ir dviejų iš penkių Somalio pusiau autonominių valstijų – Puntlando ir Džubalando – lyderiams nepavyko sutarti dėl to, kaip organizuoti rinkimus.
Rugsėjį sudarytas susitarimas vėliau žlugo, ir per virtinę Jungtinių Tautų remiamų derybų raundų nepavyko rasti išeities iš aklavietės.
Tarptautinė bendrija ne kartą ragino organizuoti rinkimus, įspėdama, kad priešingu atveju šalis gali sulaukti sankcijų.
„Raginu visus, pasirašiusius Rugsėjo 17-osios susitarimą, nedelsiant drauge pradėti skubias diskusijas dėl besąlygiško minimo susitarimo įgyvendinimo“, – sakė Farmajo.
Tas susitarimas numato, kad turi būti organizuojami netiesioginiai rinkimai, kai įstatymų leidėjus renka specialūs delegatai, paskirti daugybės Somalio klanų vyresniųjų. Įstatymų leidėjai savo ruožtu turi išrinkti prezidentą.
Tačiau įstatymas dėl Farmajo įgaliojimų pratęsimo numato, kad 2023 metais turi būti organizuojami seniai žadėti tiesioginiai rinkimai. Tai būtų pirmieji tiesioginiai rinkimai nuo 1969 metų, kai buvo įvykdytas valstybės perversmas ir į valdžią atėjo diktatorius Siadas Barre, valdęs šalį du dešimtmečius.