Vasaros pabaiga – lemiamas laikas: ar pavyks pasiekti užsibrėžtus tikslus?
Europos Sąjungos skaitmeninis Covid – 19 pažymėjimas šiandien laikomas tam tikru palengvinimu keliaujant šalyse narėse. Anot europarlamentarės Aušros Maldeikienės, ES gana sėkmingai vykdo skiepijimo procesą ir tikimasi iki vasaros pabaigos paskiepyti 70 proc. ar net daugiau ES gyventojų.
A. Maldeikienė sako, jog gaila, kad Lietuva, kuri ilgą laiką pirmavo skiepijimosi mastais, dabar kiek sulėtino tempą. Vis dėlto, norimi 70 proc. vakcinuotųjų šalyje, Europos Komisijos skaičiavimais, turėtų būti pasiekti jau rugpjūčio pabaigoje.
Ne tik galimybė atostogoms, bet ir pagalba
ES skaitmeninį pažymėjimą galima vadinti bilietu į laisvę: šis dokumentas visoje sąjungoje turėtų užtikrinti galimybę naudotis dar iki pandemijos įprastomis kasdienos galimybėmis. Pasak europarlamentarės A. Maldeikienės, jei kažkuri valstybė narė visgi nuspręstų riboti skaitmeninio pažymėjimo galiojimą, turėtų labai argumentuotai paaiškinti, kodėl tai būtina.
„Jau birželio 1 d. septynios ES valstybės, gaila jų tarpe dar nebuvo Lietuvos, bet Lietuva irgi greit prisijungė, iškart pradėjo tą dokumentą leisti ir žmonės turėjo galimybę jį gauti. Manau, kad tai – nepaprastai svarbus pasiekimas ir jis buvo padarytas ne tik todėl, kad žmonės turėtų galimybę keliauti, ilsėtis, atsigauti po pandemijos metu patirto psichologinio nuovargio. Atostogos visada yra gėris, bet labai svarbu buvo ir toms ES valstybėms, kuriose didelę dalį biudžeto sudaro įplaukos iš turizmo sektoriaus ir kurios dėl to per pandemiją patyrė labai didelius nuostolius.“
Tarp tokių Europos šalių, kurios labiausiai nukentėjo netekusios daugybės turistų, A. Maldeikienė vardija Italiją, Graikiją, Portugaliją.
Solidi parama Lietuvai
Pandemijai supurčius pasaulį ne tik sveikatos, bet ir ekonomine prasme, EP jau kurį laiką kalbama apie ekonomikos gaivinimo priemonę „Kitos kartos ES“. A. Maldeikienės teigimu, šiai priemonei įgyvendinti skirta net 750 mlrd. Eur, iš kurių Lietuvai atiteks kiek daugiau nei 2,5 mlrd.:
„Tas paketas skirtas tam, kad ekonomikos vėl galėtų grįžti į buvusį kelią, bet, kad galėtų grįžti į tą buvusį ekonomikos plėtros kelią, atsižvelgiant į kelis didelius iššūkius, kuriuos dabar turi ekonomikos. Tai yra skaitmenizacija, klimato kaitos dalykai. Dar pinigai turi būti skirti tam, kas anksčiau galbūt nebuvo taip labai aiškiai fiksuojama bendraeuropiniu lygiu – sveikatos apsaugos sistemos.“
Didžiausias iki šiol Europoje finansuotas skatinamųjų priemonių rinkinys
Pasak politikės, nemaža dalis paramos yra solidarumo ženklas ES, tad valstybės narės gaus lėšas praktiškai nieko už tai nemokėdamos. Esminis EP reikalavimas – kad pinigai būtų panaudoti itin tikslingai ir nukreipti ten, kur jų labiausiai reikia:
„Lietuva gaus labai solidų paketą tam tikroms struktūrinėms reformoms daryti, bet labai atkreiptinas dėmesys, kad pinigai turi atitekti reformoms. Ne šiaip būti išdalinti, o tam, kad ekonomikos atsigautų jau gražesniame, naujesniame lygyje modernesnės.“
Europos Komisijos duomenimis, ES ilgalaikis biudžetas kartu su iniciatyva „Next Generation EU“ (NGEU) – laikinąja priemone, skirta ekonomikos gaivinimui skatinti – bus didžiausias iki šiol Europoje finansuotas skatinamųjų priemonių rinkinys. Europos ekonomikai po COVID-19 atkurti iš viso bus skirta 2,018 trln. Eur (dabartinėmis kainomis). Europa bus žalesnė, labiau skaitmeninė ir atsparesnė.
„Tai daugiau nei ekonomikos gaivinimo planas. Tai vieną kartą per gyvenimą pasitaikanti galimybė po pandemijos tapti stipresniems, pertvarkyti savo ekonomiką, sukurti galimybių ir darbo vietų Europai, kurioje norime gyventi“, – skelbia EK.
