Kelių Didžiosios Britanijos partijų parlamentarai ėmėsi iniciatyvos prostituciją dekriminalizuoti – kitaip tariant, parengė projektą, kaip radikaliai perrašyti visus su prostitucija susijusius teisės aktus.

Tai puiki žinia net 32 tūkst. sekso už pinigus sektoriuje Londone dirbančiųjų – žmonių, kurie, anot žmogaus teisių gynėjų, šiuo metu itin pažeidžiami – ir vien dėl to, kad jų pragyvenimo šaltinis įvardijamas kaip nusikaltimas.

Jenny Medcalf pasakoja savo kūnu prekiaujanti nuo 2004 metų – tai jai pasiūlęs tuometinis mylimasis. Tuo metu moteris dirbo draudimo srityje, tačiau atlyginimo pasirūpinti trimis atžalomis ir mokėti būsto paskolos įmokas už namus Sarbitone neužteko.

Daramo universiteto absolventė pripažįsta – po nenusisekusios santuokos ir ne vieno niekam tikusio vaikino ji vieną dieną sutiko vyrą, kuris ją supažindino ir įtraukė į BDSM pasaulį. BDSM – sudėtinė angliška santrumpa, reiškianti surišimą ir discipliną (angl. bondage & discipline), dominavimą ir nuolankumą (angl. dominance & submission) ir sadizmą bei mazochizmą (angl. sadism & mazochism).

„Man tiesiog desperatiškai reikėjo pinigų. Pamaniau, kad apsisprendusi parduoti savo kūną pagaliau sudursiu galą su galu, kontroliuosiu situaciją ir tai taps savotišku verslu“, – pasakoja 47 metų Jenny.

Dabar jau buvęs mylimasis pasisiūlė padėti – jis rūpinosi užsakymais ir lydėjo pas klientus. Moteris teigia internete įdėjusi skelbimą, o su klientais susitikdavusi tiek viešbučiuose, tiek vykdavusi pas juos į namus.

„Tikrai neatrodžiau kaip stereotipinė prostitutė. Tuo metu buvo perkarusi, trumpais plaukais, plokščia kaip lenta, gana berniokiškos išvaizdos, tačiau turėjau vieną privalumą – siūlau BDSM paslaugas“, – atvirauja moteris. Šiuo metu nuo alkoholizmo besigydanti britė sako, kad šis darbas pareikalavo labai daug psichologinių jėgų, kankino gėdos jausmas, tad ji ėmė ieškoti būdų, kaip bent trumpam užsimiršti. Taip Jenny gyvenime atsirado narkotikai.

Sekso paslaugų srityje pradirbusi penkerius metus, moteris aiškiai suvokė, kad ilgiau taip tęstis nebegali – ji nori trauktis.

„Vienas klientas mane uždarė į narvą. Ir dar bandė nuplakti. Keikiau jį, klykiau. Daugiau nė karto gyvenime jo nemačiau, nors jis primygtinai norėjo susitikti. Manau, kad tuomet mano sąmonėje ir įvyko lūžis. Šis darbas mane tiesiog palaužė“, – apie sprendimą trauktis pasakoja Jenny.

„Tikrai neatrodžiau kaip stereotipinė prostitutė. Tuo metu buvo perkarusi, trumpais plaukais, plokščia kaip lenta, gana berniokiškos išvaizdos, tačiau turėjau vieną privalumą – siūlau BDSM paslaugas“, – atvirauja moteris. Šiuo metu nuo alkoholizmo besigydanti britė sako, kad šis darbas pareikalavo labai daug psichologinių jėgų, kankino gėdos jausmas, tad ji ėmė ieškoti būdų, kaip bent trumpam užsimiršti. Taip Jenny gyvenime atsirado narkotikai.

Anot britės, išaušo diena, kai ji suprato, kad situacijos nebekontroliuoja, ėmė savęs nekęsti.

Dirbo kaip tos merginos gatvėje – eidavo pas klientą, o, vos gavusi pinigų, tiesiu taikymu pas narkotikų pardavėją. Užuot išleidusi 10 svarų (11,76 Eur) dozei kokaino, 300 svarų (354,92 Eur) palikdavo už amfetaminą. Situacija dar pablogėjo, kai, bijodama atidaryti pašto dėžutę, praleido daugybę įmokų už būstą, ir su trimis vaikais, kate ir visais daiktais atsidūrė gatvėje.

Po nesėkmingo bandymo nusižudyti, tik dar giliu įklimpo į narkotikų ir alkoholio liūną. Kai atrodė kad jos gyvenimas baigėsi, moters gyvenime tarsi per stebuklą atsirado žmogus, kurį jį dabar vadina savo vyru. Jo kantrybė ir palaikymas padėjo suimti save į rankas, įgyti drąsos ir ištrūkti iš užburto rato.

Vieną rytą, kai jau ėjo gijimo keliu, ji prabudo nuo staiga šovusios minties – ji nori padėti sekso pramonėje dirbantiems žmonėms, padėti jiems įveikiant priklausomybes ir pradedant naują gyvenimo etapą.

Jenny pradėjo dirbti savanore „Spires“ labdaros organizacijoje, šiuo metu moteris vadinama jos siela. Naktimis ji eina į gatves ir ieško savo meilę už pinigus parduodančiųjų (daugiausia tokių – moterys).

Gatvėse tokios moterys parsiduoda po maždaug 20 svarų (23,53 Eur) už sueitį. Yra tokių, kurios iš desperacijos atsiduoda ir už 5 svarus (5,88 Eur).

Jenny tokiems nelaimingiems žmonėms pasiūlo šiltų drabužių, saldainių, užkandžių, sargių – ir psichologinę pagalbą. Kartu su kolegėmis Jenny neretai prostitutes lanko ligoninėse, kalėjimuose, namuose.

„Kaip tigrė kaunuosi už tas moteris. Nemažai mano vienmečių. Jos – tai aš, tik man pavyko ištrūkti. Gerbiu jas kaip moteris. Myliu. Žinau, kad jos gali žymiai daugiau nei siūlytis gatvėse“, – sako Jenny.

Iš 200 moterų, su kuriomis dirba ši labdaros organizacija, 2013 metais naują gyvenimą pradėjo 7 moterys, 2015 metais būta 10 tokių sėkmės istorijų.

Kad ir kaip ten būtų, viena trisdešimtmetė Londono gyventoja, sekso paslaugas teikianti pačiame miesto centre įsigytame bute, sako, kad parduoti kūnišką meilę nėra taip jau blogai.

Alice (vardas pakeistas) prieš tai dirbo projektų vadove didelėje valstybinėje bendrovėje. Verstis prostitucija ji ėmė prieš septynerius metus.

Kai trūko pinigų, vienas bičiulis jai užrodė eskorto paslaugas teikiančių merginų svetainę internete. Dabar ji aptarnauja tiek vyrus, tiek moteris, tiek poras, dirba ir su garbaus amžiaus klientais bei žmonėmis su negalia. Jauna moteris įsitikinusi: intymumas ir „oda prie odos“ kontaktas yra „natūralus, biologiškai nulemtas būdas pasijusti geriau“.

Užaugusi pasiturinčioje inteligentų šeimoje, Alice niekada nebūtų pagalvojusi, kad darbas, kuriuo dabar užsiima, jai taps tikru „atradimu“.

„Negalėjau patikėti, kad man moka už tai, kad darau tai, kas man pačiai labai patinka“, – sako Londono gyventoja.

Draugai, šeimos nariai ir jos antroji pusė, kurį ji įvardija kaip gyvenimo meilę, žino, ką ji veikia ir „tam pritaria“, nors pirmiausia ir labai nuogąstavo dėl merginos saugumo. Ji džiaugiasi niekada nepatekusi į pavojingą situaciją, tačiau yra buvę bėdų su klientais, kurie kažkodėl sumąstė turį teisių ne tik į jos kūną, bet ir širdį.

Nors prostituciją lydinti stigma ir trukdo, Alice sako, kad jos klientai – „labai malonūs ir paprasti žmonės“. „Manęs nuo nieko nereikia gelbėti“, – priduria mergina.

Alice ir Jenny istorijos – tik dvi iš daugybės.

2015 metais Lidso universiteto užsakymu NUM atliko tyrimą, kurio išvados atskleidė šokiruojančią tiesą: net 71 proc. apklaustojoje dalyvavusių prostitučių prieš tai dirbo sveikatos priežiūros, socialinės rūpybos ar švietimo srityse.

NUM fondo atstovas Alexas Feisas Bryve sako, kad tokią situaciją galėjo lemti jau kelerius pastaruosius metus vykstantys minėtųjų sričių lėšų karpymai ir etatų mažinimas. Jis taip pat teigia, kad prostitutės neretai tampa šantažo aukomis – piktavaliai bando pasinaudoti jų situacija ir būtinybe išlikti anonimiškoms. Grasinimai atskleisti tiesą artimiesiems ar kolegoms – tikrai neretas atvejis.

2015 metais Lidso universiteto užsakymu NUM atliko tyrimą, kurio išvados atskleidė šokiruojančią tiesą: net 71 proc. apklaustojoje dalyvavusių prostitučių prieš tai dirbo sveikatos priežiūros, socialinės rūpybos ar švietimo srityse.

Londono gatvėse sekso pasiūla labai didelė. Tik nereikia manyti, kad reginys gatvėse primena vaizdelį iš kultinės juostos „Graži moteris“. Gražuolių, primenančių Julios Roberts personažą, nesutiksite. Gatvėse parsiduodančios moterys labiau primena vyresnes seseris, tetas ar kaimynes iš gretimo namo – šiltai apsirengusios, avinčios patogiais batais, o ne pasipuošusios seksualiais drabužėliais ir aukštakulniais.

Organizacijos „English Collective of Prostitutes“ atstovė Laura Watson sako, kad gatvėse dirbančioms moterims neretai pavojų kelia ne tik agresyvūs klientai, bet ir policijos pareigūnai.

„Nuolat susiduriame su atvejais, kai gatvėse moteris ir merginas puldinėja ne kas kitas, o būtent policijos pareigūnai“, – teigia L. Watson. Ji teigia, kad prostitutės, su kuriomis ji dirba, policija nepasitiki, nes pareigūnai dažniausiai stoja klientų, o ne jų pusėn.

Panašu, kad artimiausiu metu Didžiojoje Britanija prostitucijos legalizavimo klausimas išspręstas nebus – yra ir svarbesnių krizių. Teks palaukti ramesnio politinio laikotarpio, tik niekas nežino, kada jis ateis.