Galima drąsiai teigti, jog Josifas Stalinas, Sovietų Sąjungai vadovavęs diktatorius, vis dar domina daug žmonių. Gruzijoje gimęs politikas labai daug prisidėjo prie to, kaip šiandien atrodo Sočis – 2014 metų žiemos olimpinių žaidynių sostinė: viskas prasidėjo dar tada, kai 1937 metais kurorte jis pasistatė vasaros rezidenciją.
Vilą apžiūrėti gali visi norintys, jau labai greitai ketinama joje pradėti teikti ir nakvynės paslaugas – vasarą naktis šioje rezidencijoje kainuos apie 7 tūkst. rublių (510 Lt). Taigi sveiki atvykę į Stalino namus.
Vila, iš kurios atsiveria kvapą gniaužiantis vaizdas į Juodąją jūrą, (o kur dar gyvybines jėgas grąžinantis jūros ir kalnų oro kokteilis) buvo statoma kaip vasaros rezidencija, suteiksianti gyventojams visapusišką poilsį.
Įsikūrusi ji kiparisų giraitėje greta mineralinių šaltinių, netoliese Kaukazo kalnų – akivaizdu, jog žmogui, valdžiusiam daugiau nei 200 mln. žmonių, toks poilsis atokioje oazėje buvo daugiau nei būtinas.
Vilos išorė patraukliai žalia. „Spalva tokia kaip medžių, ji maskuoja pastatą“, - paaiškina gidė. Sunku ginčytis – tokia maskuotė puikiai tiko tam, kuris turėjo tikrai nemenką armiją priešų.
Kalbant apie rezidencijos šiandieną, vilai būtų labai sunku lygintis su prabangos standartais, kuriuos atitinka šiuolaikinių lyderių būstai. Visų vilos kambarių interjeras gana panašus – dekoro elementų nedaug, dominuoja buko mediena.
Sienas ir židinį puošia Stalino portretai – jie buvo ten pakabinti praėjus daug laiko po diktatoriaus mirties. Neapykantos Sovietų Sąjungos vadui būta tikrai aršios.
Viloje yra baseinas – toks mažas, jog labiau primena nuskendusią vonią. Baseine komunistų lyderiui patikdavo pasivaikščioti (plaukti jis nemokėjo).
Į baseiną buvo pilamas tik jūros vanduo, vandens lygis siekdavo diktatoriaus pečius. Abejingų nepalieka ir kvapą gniaužiantis vaizdas pro rezidencijos langus – netoliese jūros bangos skalauja krantą.
Pramogų viloje J. Stalinas daug neturėjo – galima paminėti tik nedidelį kambarį, kuris tarnavo kaip kino salė. Ten diktatorius žiūrėjo taip mėgtus filmus su Charlie Chaplinu. Mažoji kino salė jau seniai neveikia.
Rezidencijoje yra ir biliardo kambarys, kur stovi originalus stalas ir lazda, kuria naudojosi pats J. Stalinas. Skirtingai nuo muziejų visame pasaulyje, vilos svečiai šiuos eksponatus gali drąsiai pačiupinėti.
Pastato sienos yra 70 centimetrų storio. J. Stalino nurodymu, name nėra įrengtos šildymo sistemos, tad vėsesniu oru jame tikrai nejauku.
Šis faktas paaiškina, kodėl daugumoje vilos kambarių pakankamai šalta. Išlieka paslaptis, kodėl temperatūra dar penkiais laipsniais žemesnė J. Stalino kino salėje, kur už stalo priešais neperšaunamą sofą, nukrauto „Pravda“ kopijomis, sėdi vaškinis jo antrininkas.
Gidė neigia, jog viloje gyvena J. Stalino vaiduoklis: „Ne, taip tikrai nėra. Čia šalta dėl namo ypatybių. Kai tokios storos sienos, prišildyti patalpų praktiškai neįmanoma. Aišku, viloje labai šalta, tačiau vasarą čia tikras rojus“.
J. Stalino vilą suprojektavo Mironas Meržanovas, kuriam J. Stalinas dėl vilos turėjo vieną vienintelį pageidavimą: jokių fontanų. Toks noras tais laikais buvo drastiškas pasirinkimas - teko skubiai keisti planus ir atsikratyti centrinio kiemo viduryje tarp gėlių čiurlenusio vandens.
Nepaisant vilos ypatybių, faktas, jog visos Sovietų Sąjungos lyderis apsistojo tokiame mažame pakrantės kurorte, Sočiui – kurį šiandien žino visas pasaulis - turėjo neįtikėtiną efektą.
„Nėra abejonių, jog nuo tada, kai mūsų lyderis pradėjo reguliariai lankytis Sočyje, miestui tai išėjo tik į naudą“, - sako gidė.
„Anksčiau mūsų miestas buvo kurortas aukštuomenei, turtingiesiems. Dar prieš įsikuriant J. Stalinui, čia buvo daug prabangių vilų“, - konkretizuoja A. Hovanceva.
„Bet pradėjus Sočyje lankytis J. Stalinui, miestas pradėjo virsti kurortu visiems žmonės. Tik J. Stalinui reikia dėkoti už tai, kad atsirado daug sanatorijų ir vandens gydyklų, nutiesta daug kelių. Trumpiau tariant, jis labai daug prisidėjo prie Sočio plėtros“, - pasakoja gidė.
Ironiška tai, jog miestas, kurį „pastatė“ J. Stalinas, Rusijos prezidento Vladimiro Putino, kuris ir pats kurorte turi rezidenciją, buvo pasirinktas visam pasauliui pristatyti šiuolaikinę Rusiją.
Vietos žurnalistas Aleksandras Valovas – nepriklausomo portalo „BlogSochi“, kur detaliai pasakojami Sočio pasiekimai ir klaidos, organizuojant žiemos olimpines žaidynes, redaktorius.
„Pirmiausia mes situaciją vertiname miesto požiūriu – tai, kaip vystoma ir tobulinama infrastruktūra. Tačiau yra ir neigiamų dalykų. Turėjome įspūdingą paplūdimį, 70 metrų, dengtų bangų nuzulintais akmenukais, nuostabų krantą, tačiau dabar (dėl vystymo darbų) paplūdimio nebeliko. Gamtai ir aplinkai padaryta didžiulė žala“, - CNN žurnalistams paaiškino A. Valovas.
Nors sprendimas žiemos olimpinių žaidynių sostine padaryti Sočį daugelio vertinamas kaip abejotinas pasirinkimas, A. Hovanceva teigia, jog Sočis – pats geriausias ir visiems priimtiniausias pasirinkimas.
„Žiemos olimpinės žaidynės Sočiui atnešė daug teigiamų pokyčių. Pavyzdžiui, atsirado naujų pastatų, pakito ir viso miesto įvaizdis. Galime akivaizdžiai palyginti dabartinę šalies politiką ir J. Stalino laikus“, - išdidžiai pasakoja gidė.
„Manęs tai nenustebino, nes miestas tikrai unikalus. Dėl švelnaus klimato čia galima ilsėtis ištisus metus – net ir žiemą. Man tai buvo gana logiška ir savaime suprantama“, - CNN žurnalistams apžiūrinėjant J. Stalino šeimos nuotraukas šaldytuvą primenančioje kino salėje pasakoja rusė.
Kambaryje yra nespalvota antrosios J. Stalino žmonos Svetlanos, kuri mirė gana jauna, nuotrauka – oficialiai skelbta, jog jauną moterį pražudė apendicitas, tačiau sklandė gandai ir apie savižudybę. Yra ir sūnaus Jakovo, kuris mirė karo stovykloje Vokietijoje kaip karo belaisvis, nuotraukų.
Anot A. Hovancevos, besišypsantys veidai nuotraukoje tikslaus vaizdo neperteikia.
„Tiesą sakant, jam labiausiai patiko būti vienam. Žmoną Svetlaną ir vaikus labai mylėjo. Tačiau draugų neturėjo. Daug skaitė ir mąstė. Mėgo medžioti. Taip pat mėgo žemės darbus. Augino citrinas (gydymo tikslais). Taigi jis nebuvo socialus žmogus“, - konstatuoja gidė.
A.Hovancevos teigimu, J. Stalino vilai susidomėjimo netrūksta. Gidės nuomone, vilos lankytojų požiūris į J. Staliną skiriasi – vieni jį laiko didžiu politiku, kiti diktatoriumi, o treti jo paprasčiausiai nemėgsta.
Sočyje per tuos metus nepasikeitė tik vienas dalykas – jėgas atstatantis klimatas ir puikios sąlygos poilsiui.