Kaip rodo oficialūs rezultatai, socialistų blokas gavo 314 vietų - absoliučią daugumą 577 vietų žemuosiuose parlamento rūmuose, - todėl jiems nereikės kviestis į partnerius žaliųjų ar kraštutinių kairiųjų.
Tuo tarpu kraštutinių dešiniųjų Nacionalinis frontas pirmą kartą nuo 1998-ųjų grįžta į Nacionalinį Susirinkimą - su dviem vietomis, iškovotomis šalies pietuose, nors jo lyderė Marine Le Pen pati ir pralaimėjo kovą dėl deputato mandato.
F.Hollande'as, kuris gegužę prezidento rinkimuose įveikė vieną kadenciją valdžiusį dešiniųjų Nicolas Sarkozy, ragino rinkėjus suteikti jam tiek parlamentarų, kad jis galėtų padėti Prancūzijai susidoroti su euro zonos skolų krize, didėjančiu nedarbu ir ekonomikos problemomis.
"Mūsų laukiantis uždavinys yra didžiulis, - aiškėjant antrojo rinkimų rato rezultatams sakė F.Hollande'o premjeras Jeanas-Marcas Ayrault. - Niekas nebus lengva".
Socialistų absoliuti dauguma reiškia, kad jie galės valdyti be kraštutinių kairiųjų Kairės fronto, kurio pozicija Europos ir ekonomikos klausimais labai skiriasi.
Be F.Hollande'o rinkiminių pažadų kurti darbo vietas ir didinti mokesčius, vyriausybė taip pat turės priimti nepopuliarias priemones dėl deficito sumažinimo iki mažesnio nei 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) lygio, nors ir nėra jokių ženklų, kad euro zonos krizė mažėtų.
N.Sarkozy partija UMP ir jos sąjungininkai gavo 229 vietas parlamente, žalieji - 17 vietų, o Kairės frontas - 10 vietų, rodo galutiniai rezultatai, kuriuos paskelbė Vidaus reikalų ministerija.
Nors M.Le Pen antiimigracinis ir euroskeptiškas Nacionalinis frontas naujajame parlamente turės dvi vietas, jos pačios tarp deputatų nebus.
M.Le Pen, kuri sakė, kad jos sėkmė pirmajame parlamento rinkimų rate pavertė jos partiją Prancūzijos "trečiąja politine jėga", pareikalavo perskaičiuoti balsus savo apygardoje šalies šiaurėje, kur ją nedidele persvara įveikė socialistų kandidatas.