Tyrimas, paremtas reakcijomis į daugybę Rusijos karių žinučių, paskelbtų dalijimosi vaizdo klipais platformoje „TikTok“, bei pokalbiais su draugais ir artimaisiais, parašiusiais kai kuriuos komentarus, papildo gausėjančius įrodymus, kad Rusija prie sienos su Ukraina telkia vis didesnes pajėgas, deryboms tarp Rusijos ir Vakarų ir toliau neduodant vaisių.
Nors žinutėse nėra konkrečios informacijos, kad Vladimiras Putinas nusprendė pulti Ukrainą, jos įrodo, jog iš Rusijos Tolimųjų Rytų perkeliama galybė karių ir įrangos. Taip pat šios žinutės suteikia retą progą sužinoti karių artimųjų būgštavimus.
Kaip pažymima tyrime, maždaug pusėje žinučių Rusijos karių bičiuliai ir artimieji rašo, kad kariai buvo išsiųsti „atlikti užduoties“ ar „dalyvauti mokymuose“.
Daugelis socialinių tinklų naudotojų neslepia, jog minėtų kelionių tikslas yra Baltarusija – Ukrainos šiaurinė kaimynė ir lojali Rusijos sąjungininkė. Kiti konkrečios vietos neįvardija ir sako, kad kariai vyksta į netoli Ukrainos esančias teritorijas.
Netikėtai paskelbta žinia apie vasario mėnesį įvyksiančias bendras Rusijos ir Baltarusijos karines pratybas padidino susirūpinimą, kad invazija į Ukrainą – neišvengiama.
„Mano vyras sausio 7 d. taip pat išvyko į Baltarusiją“, – parašė viena moteris. Anonime panorusi likti interneto naudotoja sausio 18 d. „Laisvosios Europos radijo / Laisvės radijo“ rusų tarnybai atskleidė, kad jos sutuoktinis išvyko iš Rusijos Tolimuosiuose Rytuose esančio Užbaikalės regiono ir dabar yra Breste, netoli Baltarusijos ir Lenkijos pasienio.
Tolimuosiuose Rytuose, Vladivostoke, gyvenanti kita moteris pakomentavo socialiniame tinkle paskelbtą vaizdo įrašą ir pareiškė, kad jos partneris, Rusijos 155-osios jūrų pėstininkų brigados karys, išvyko „ne į pratybas“, ir davė suprasti, jog jis vykdo misiją, kurios metu galimi koviniai veiksmai.
Kai su ja susisiekė „Laisvosios Europos radijo / Laisvės radijo“ žurnalistas, moteris teigė, kad jos partneris buvo išsiųstas „į Ukrainą“, tačiau nepasakė, iš kur žino šį faktą.
Rusija tvirtina, kad bendros Rusijos ir Baltarusijos karinės pratybos prasidės vasario 9-ąją ir truks 10 dienų. Visgi socialiniuose tinkluose esantys komentarai ir pokalbiai su juos parašiusiais asmenimis leidžia daryti prielaidą, jog į Baltarusiją siunčiamiems kariams nurodomas kur kas ilgesnis terminas ir neretai nepatikslinama, kiek laiko jie bus kitoje šalyje.
„Nėra jokio aiškumo, kiek mėnesių [tęsis pratybos]“, – parašė viena moteris.
Vadovaujantis socialinių tinklų profilių, kuriuos atsiuntė Rusijos karių artimieji, analize, galima teigti, kad nemažai iš Rusijos Tolimųjų Rytų į vakarus siunčiamų karių priklauso grupėms, gebančioms surengti plataus masto sausumos invaziją, įskaitant karo policiją, specialiąsias pajėgas ir taktines komandas.
Be to, „Conflict Intelligence Team“ narių išanalizuotos žinutės rodo, kad didelė dalis Rusijos pajėgų, atvykusių į Baltarusiją, galėjo sustoti gerokai toliau nuo bendrų karinių pratybų vietos ir įsikurti aplink Gomelio miestą, esantį vos už 40 kilometrų nuo sienos su Ukraina.
Kai kurių karių artimųjų teiginiai, kad jų sūnūs, broliai ar sutuoktiniai gavo įsakymą vykti į „pratybas“ ar vykdyti tiksliai neapibrėžtą užduotį, primena 2014-uosius, kai prie sienos su Ukraina pasiųstų Rusijos karių niekas iš anksto neįspėjo apie dalyvavimą kariniame konflikte.
Prie tokios išvados buvo prieita remiantis tada pasirodžiusiais pasakojimais, įskaitant ir konflikte dalyvavusių karių atsiminimus.
Savo ataskaitoje „Conflict Intelligence Team“ pareiškė, kad komentarai apie šimtus karių, iš Tolimųjų Rytų traukiančių į vakarus, gali reikšti, jog Baltarusijoje ir vakarinėje Rusijos dalyje dislokuoti daliniai tose vietose pasiliks ne vienam mėnesiui.
Ukrainos vadovybė ramina visuomenę
Ukrainos lyderiai antradienį stengėsi nuraminti gyventojus, kad kaimyninės Rusijos įsiveržimas nėra neišvengiamas, nors pripažino, kad grėsmė reali.
Tuo metu Ukrainą pasiekė JAV karinės įrangos krovinys, skirtas šalies gynybos pajėgumams sustiprinti.
Rusija neigia planuojanti pulti Ukrainą, nors pastarosiomis savaitėmis prie jos sienų sutelkė apie 100 tūkst. karių, taip pat vykdo karines pratybas keliuose savo regionuose. Tai paskatino Jungtines Valstijas ir jų NATO sąjungininkes ruošis galimam karui.
Ukrainos valdžia stengiasi nuraminti visuomenę, nenorėdama destabilizuoti padėties ir siekdama išvengti gyventojų panikos. Daugelis ukrainiečių savo ruožtu netiki, kad Rusija galėtų greitu metu įsiveržti į jų šalį.
Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas parlamente sakė, kad Kijevas neturi žvalgybos duomenų, kurie rodytų, kad Rusija artimiausiu metu ruošiasi įsiveržti į šalį.
Jis pažymėjo, kad rusų pajėgos nėra suformavusios jokios smogiamosios grupuotės, kuri galėtų įsiveržti per sieną.
„Nesijaudinkite, miegokite ramiai, – sakė ministras. – Nėra reikalo susikrauti krepšius.“
Panašios pozicijos laikosi ir prezidentas Volodymyras Zelenskis bei kiti aukšti pareigūnai. Pirmadienį valstybės vadovas patikino gyventojus, kad padėtis „kontroliuojama“.
Visgi pirmadienį vėlai vakare transliuotame interviu gynybos ministras pripažino, kad „esama rizikingų scenarijų, yra tikimybė, kad jų bus ateityje“.
Antradienį per platformą „Telegram“ paskelbtu vaizdo kreipimusi V. Zelenskis vėl paragino gyventojus išlikti ramius.
„Mąstykite kritiškai, logiškai ir pozityviai. Nesvarbu, kokių naujienų šiandien perskaitėte, pamatėte ar išgirdote, užbaikite dieną žinodami svarbiausią dalyką: 24 valandų per parą ir septynių dienų per savaitę režimu mes darome ir padarysime viską, kad jums būtų ramu, šilta ir sotu. Ir kad jūs visi būtumėte sveiki“, – parašė valstybės vadovas žinutėje prie vaizdo kreipimosi.
Pasak V. Zelenskio, Europos Sąjungos valstybių ir daugelio kitų šalių ambasados neatšaukia savo darbuotojų iš Ukrainos.
„O faktas, kad kai kurios šalys išveža dalį savo diplomatų, tikrai nereiškia, jog eskalacija neišvengiama, ir tai yra sudėtingo diplomatinio žaidimo subtilybės. Dirbame kartu su partneriais ir veikiame kaip viena komanda“, – sakė prezidentas savo kreipimesi.
JAV valstybės departamentas nurodė visų Amerikos ambasados Kijeve darbuotojų šeimoms palikti šalį. Nebūtinam ambasados personalui irgi leista išvykti.
Jungtinė Karalystė pranešė atšaukianti kai kuriuos savo ambasados Kijeve diplomatus ir jų šeimų narius.
Kanados ambasados diplomatų šeimoms taip pat nurodyta palikti Ukrainą.
Per kelis diplomatinių derybų ratus jokio proveržio pasiekti nepavyko, ir šią savaitę įtampa dar padidėjo.
NATO paskelbė stiprinanti atgrasymo pajėgumus Baltijos jūros regione, o JAV daliniuose, turinčiuose maždaug 8,5 tūkst. karių, paskelbta padidinta parengtis, kad jie būtų pasiruošę prireikus būti perkelti į Europą, jei reiktų aktyvinti Aljanso greitojo reagavimo pajėgas (NATO Response Force, NRF).
Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas taip pat pareiškė esantis pasiruošęs pasiųsti karių ginti NATO sąjungininkių Europoje.
JAV ir jų sąjungininkės žada, kad Rusija sulauks beprecedenčių sankcijų, jei pasiųs kariuomenę į Ukrainą. Tačiau jos nepateikia konkrečių detalių, argumentuodamos, kad geriausia palikti patį V. Putiną nežinioje.
Rusija tvirtina, kad Vakarų kaltinimai dėl esą planuojamos invazijos tėra pačios NATO planuojamų provokacijų priedanga. Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas vėl apkaltino JAV „kurstant įtampą“ dėl Ukrainos.
Maskva atmetė Vakarų reikalavimus atitraukti karius iš rajonų šalia Ukrainos. Ji pareiškė, kad savo teritorijoje dislokuos pajėgas ir rengs karines pratybas ten, kur reikės, ir tai bus daroma atsakant į „priešiškus“ JAV bei jų sąjungininkių žingsnius.
Tūkstančiai karių iš Rusijos pietų ir vakarų karinių apygardų antradienį tuose regionuose dalyvavo pratybose, skirtose pajėgų parengčiai patikrinti. Manevruose dalyvavo dešimtys naikintuvų, taip pat buvo dislokuoti mažo nuotolio balistinių raketų kompleksai „Iskander M“.
Analitikai sako, kad Ukrainos vadovams tenka balansuoti tarp pastangų nuraminti visuomenę ir siekio užsitikrinti pakankamą pagalbą iš Vakarų Rusijos invazijos atveju.
„Ukrainos valdžia bando užkirsti kelią destabilizacijai ir panikai šalies viduje, todėl skelbia raminamus pareiškimus, kuriuose sakoma, esą neišvengiamos Rusijos invazijos grėsmės nėra“, – teigė politologas Volodymyras Fesenka.
„Kremliaus planuose, be kita ko, yra siekis pakenkti padėčiai Ukrainos viduje, kurstyti isteriją ir baimę tarp ukrainiečių, ir valdžiai Kijeve vis sunkiau suvaldyti šį greitai besiritantį ir didėjantį sniego gniužulą“, – pridūrė jis.
