2013 ir 2014 metais Kataras su savo kaimynais Persijos įlankoje pasirašė po vieną slaptą susitarimą. Apie šių dokumentų egzistavimą žinota ir seniau, tačiau tiek jų turinys, tiek buvimo vieta laikyti paslaptyje. Tokios taktikos imtasi dėl kelių priežasčių, tačiau bene svarbiausia ta, jog susitarimai buvo pasiekti privačiai aukščiausių valstybės vadovų. Apie juos CNN informavo šaltinis iš Persijos įlankos regiono, turėjęs prieigą prie minėtųjų dokumentų.
© Shutterstock

Persijos įlankos valstybės kaltina Katarą nesilaikant minėtųjų dviejų susitarimų. Tai padeda paaiškinti, kodėl Artimuosiuose Rytuose staiga kilo viena iš rimčiausių diplomatinių krizių per paskutinius kelis dešimtmečius.

Minėtųjų susitarimų laikymasis yra vienas iš šešių principų, kuriuos kaip būtinąją sąlygą taisant santykius su Kataru praeitą savaitę įvardijo Persijos įlankos šalys.

Pareiškime CNN Kataras kaltina Saudo Arabiją ir Jungtinius Arabų Emyratus pažeidus susitarimų dvasią ir įsivėlus į „niekuo nepagrįstą ataką prieš Kataro suverenumą“.

Pirmasis susitarimas, pasiektas 2013 metų lapkričio 23 dieną, pasirašytas Saudo Arabijos karaliaus, Karato emyro ir Kuveito emyro. Jame įvardijami įsipareigojimai vengti bet kokio kišimosi į kitų Persijos įlankos regiono valstybių vidaus reikalus, įskaitant draudimą finansiškai ar politiškai remti „bendrai šalies valdžios krypčiai nepritariančias grupes“, kitaip tariant, visus prieš valdžią pasisakančius aktyvistus.

Susitarimas, kuris dar vadinamas Rijado susitarimu, konkrečiai įvardija reikalavimą jokiais būdais neremti organizacijos „Musulmonų brolija“. Būtent dėl paramos jai sąjungininkai Persijos įlankoje įtaria Katarą. Taip pat nurodoma nepadėti opozicijos grupuotėms Jemene.

Susitarimų turinys

Norėdami pateisinti praeitą mėnesį inicijuotą boikotą, Kataro kaimynai iš Persijos įlankos kaltina Dohą finansiškai remiant „Hezbollah“ ir kitas teroristines grupuotes (taip pat ir „Musulmonų broliją“ Egipte).

Pirmajame susitarime valstybės pasižada neremti „priešiškai nusiteikusios žiniasklaidos“ (spėjama, kad konkrečiai omenyje turėta „Al Jazeera“ – palydovinė televizija, veikianti Katare ir finansuojama šalies valdžios). Kitos Persijos įlankos šalys šią žiniasklaidos priemonę kaltina suteikiant balso teisę opozicijai regione.

Kaip rašo CNN, antrasis susitarimas įvardijamas kaip „itin slaptas“, jis parengtas 2014 metų lapkričio 16 dieną. Jį, be senbuvių, dar pasirašė Bahreino karalius, Abu Dabio kronprincas ir Jungtinių Arabų Emyratų ministras pirmininkas. Jame akcentuojamas pasirašiusiųjų įsipareigojimas padėti stabilizuojant padėtį Egipte. Viena iš tokios pagalbos formų – siekis neleisti Egipto valdžia abejojantiems naudotis „Al Jazeera“ kaip platforma savo idėjoms skleisti.

Antrajame susitarime konkrečiai minima tik „Al Jazeera“, bet ne kitos žiniasklaidos priemonės, pavyzdžiui, Saudo Arabijai priklausanti „Al Arabiya“. Pasirašius susitarimą, „Al Jazeera“ buvo priversta uždaryti vieną iš savo kanalų „Al-Jazeera Mubashir Misr“.

2013 metų susitarimo priede, kurį pasirašė minėtųjų valstybių užsienio reikalų ministrai, aptariamas jo įgyvendinimas. Čia vėlgi kalbama apie būtinybę jokiais būdais neremti „Musulmonų brolijos“ bei kitų opozicinių grupuočių Jemene bei Saudo Arabijoje, kurios kelia grėsmę Persijos įlankos arabų šalių bendradarbiavimo tarybos (šešias valstybes vienijančios grupės, kuriai priklauso ir Saudo Arabija, Jungtiniai Arabų Emyratai, Bahreinas ir Kataras) šalių saugumui ir stabilumui.

Susitarimo tekste Kataras neišskiriamas, nes nuostatos taikomos visoms ją pasirašiusioms valstybėms.

Kataras: reikalavimai „niekaip nesusiję“ su ankstesniais susitarimais
Atsakydamas į CNN klausimus, Kataro valdžios atstovas pabrėžė, kad susitarimo esmę pažeidė būtent Saudo Arabija ir Jungtiniai Arabų Emyratai.

„Jeigu perskaitytumėte visą tekstą, suprastumėte, kad 2013 ir 2014 metais pasirašytų susitarimų tikslas – užtikrinti, kad nepriklausomos Persijos įlankos arabų šalių bendradarbiavimo tarybos narės dirbtų visuotiniai priimtiname formate“, – sako Kataro valdžios ryšių su visuomene skyriaus vadovas šeichas Saifas Bin Ahmedas Al Thani.

„Jie reikalauja, kad Kataras uždarytų „Al Jazeera“, skirtų šeimas ir mokėtų kompensacijas. Šie reikalavimai neturi absoliučiai nieko bendro su Rijado susitarimais. Be to, nei Saudo Arabija, nei Jungtiniai Arabų Emyratai, bendraudami su Kataru, nesinaudoja Rijado mechanizmais“, – pridūrė atstovas.

Dabartinis reikalavimų sąrašas – „precedento neturintis ir neteisėtas bandymas pulti Kataro suverenitetą. Būtent dėl šios priežasties juos atmeta tiek Kataras, tiek tarptautinė bendruomenė“, patikslino S. Bin Ahmedas Al Thani.

„Krizę sukėlė iš piršto laužti teiginiai, pasidarbavo programišiai, aktyvuota prieš Katarą nukreipta žiniasklaidos kampanija. Nuo pat pradžių Saudo Arabija ir Jungtiniai Arabų Emyratai bandė nuo visuomenės, taip pat ir savų piliečių, nuslėpti tikruosius faktus – jie nuėjo taip toli, jog valstybių viduje ėmė blokuoti ne tik „Al Jazeera“, bet ir kitas žiniasklaidos priemones.

Ketvertas: reikalavimai atspindi susitarimų dvasią

Kai CNN paviešino savo parengtą straipsnį, Saudo Arabija, Jungtiniai Arabų Emyratai, Bahreinas ir Egiptas pirmadienį paviešino bendrą pareiškimą, kuriame tvirtina, kad dokumentai „be jokių abejonių byloja apie Kataro nesugebėjimą vykdyti įsipareigojimų ir tesėti pažadų“.

„Minėtosios keturios valstybės akcentuoja, kad 13 reikalavimų, kurios gavo Kataro valdžia, tėra raginimas tesėti seniau prisiimtus įsipareigojimus, įvardytus dar Rijado susitarime, jo įgyvendinimo mechanizme ir papildomame susitarime. Visi reikalavimai grįsti susitarimų dvasia“, – teigiama bendrame pranešime.

Kataras atsakė pareikšdamas, kad praeitą mėnesį paskelbti reikalavimai su „Rijado reikalavimais neturi nieko bendro“.

Tiek 2013, tiek 2014 metų susitarimai atskleidė, kad Persijos įlankos arabų šalių bendradarbiavimo tarybos narių santykiuose įtampa nėra naujas dalykas.

Pavyzdžiui, 2014 metų kovą Saudo Arabija, Jungtiniai Arabų Emyratai ir Bahreinas iš Kataro atšaukė savo ambasadorius, nes minėtoji šalis netesėjo pirmojo susitarimo pažado nesikišti į kitų šalių vidaus reikalus.

Šie susitarimai ekspertų vertinami ir kaip bandymas pagerinti tarpusavio santykius. Be to, jie suteikia naujos informacijos, kaip paaiškinti, kodėl devynios Artimųjų Rytų valstybės, vadovaujamos Saudo Arabijos, birželį nutraukė santykius su Kataru, argumentuodamos, kad pastarasis remia terorizmą. Tokius kaltinius pats Kataras vadina nepagrįstais.

JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos pareigūnai viliasi, kad jiems kažkaip pavyks išspręsti diplomatinę krizę. JAV valstybės sekretorius Rexas Tillersonas šią savaitę vyks į Katarą ir Saudo Arabiją. Su Kataro, Jungtinių Arabų Emyratų ir Saudo Arabijos vadovais kalbėjosi ir D. Trumpas.

Kai buvo nutraukti santykiai su Kataru, D. Trumpas tarsi palaikė Persijos įlankos valstybių sprendimą atsiriboti nuo Kataro, argumentuodamas, kad Doha privalo liautis finansavusi terorizmą. D. Trumpo komentarai išsakyti po jo vizito Saudo Arabijoje ir prieštaravo valstybės sekretoriaus pozicijai.

DELFI.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Įžvelgia grėsmę: ant Gedimino kalno – naujos pavojingos deformacijos (41)

Gedimino kalno pietinio šlaito centrinėje dalyje atsirado grunto įtrūkimai. Tai – ženklas, kad...

Iššūkis Vakarams: Kremlius žaidžia vis sumaniau ir pavojingiau (80)

Vėluojantis, nepakankamas ir pasenęs – apibendrintai toks yra Vakarų atsakas į Rusijos...

Artėjant šalčiams – vairuotojų galvos skausmas ir policijos siūlymas nesvajoti

Sulaukus šaltojo sezono vairavimo profesionalai pataria kelyje neskubėti ir dar prieš kelionę...

Siūlę pirkusiems butą skraidyti sraigtasparniu turi bėdą: kitas kvartalas apsemtas (160)

Žmonės, pirkę namus naujai statomame namų kvartale „Šaulio slėnis“ Bajorų gyvenvietetėje...

Užsienio bendrovės neištvėrė: kviečia į Lietuvą ir siūlo darbą (167)

Lietuvoje įsikūrusios užsienio kapitalo bendrovės kviečia emigravusius lietuvius grįžti ir...

Pastebėjo, kaip pasikeitė žmonių elgesys pabrangus alkoholiui (116)

Pavasarį itin išaugus alkoholio akcizams, mažėjo visų rūšių alkoholio pardavimai, skaičiuoja...

Skelbia apie „Islamo valstybės“ pabaigą: kas bus toliau? (30)

JAV remiamos pajėgos Rakoje antradienį teigė, kad didžiosios karinės operacijos prieš...

Rytiniame danguje – itin keistos spalvos saulė: ką tai reiškia (134)

Trečiadienio rytą į DELFI redakciją kreipėsi keli skaitytojai, atkreipę dėmesį į saulė s...

Keturių vaikų mama perspėja norinčias pasididinti krūtis: implantai atrodė it medūzos, pažaliavę (17)

„Prieš penkiolika metų atlikta krūtų didinimo operacija vos nesibaigė tragedija“, - savo...