Sausio 5 d. oro linijų bendrovei „Utair“ priklausantis lėktuvas priverstinai nusileido dėl vėdinimo sistemos gedimo. Orlaivis skrido iš Tiumenės į Naująjį Urengojų, praneša moscowtimes.ru.
Kitą dieną nutiko dar du incidentai. Iš pradžių oro linijų bendrovės „Azur Air“ lėktuvas, skridęs iš Novosibirsko į Tailandą, priverstinai sugrįžo į oro uostą dėl priekinio stiklo pažeidimo. Lėktuvas pakilo 1 valandą nakties, o sugrįžo tik 7 valandą ryto. Juo skrido 263 žmonės.
Vėliau tą pačią dieną oro linijų bendrovės „Red Wings“ keleivinis lėktuvas, skridęs iš Kazanės į Jekaterinburgą, sugrįžo į oro uostą dėl važiuoklės įtraukimo mechanizmo gedimo. Orlaivyje buvo 87 keleiviai ir penki ekipažo nariai.
Problemos tęsėsi sausio 8-ąją. Permės oro uoste oro linijų bendrovei „Pobeda“ priklausantis lėktuvas nuslydo nuo kilimo ir tūpimo tako. Į Maskvą turėjęs skrisi lėktuvas kilimo metu nuslydo į kairę pusę, tiesiai į sniegą.
Ekipažas nusprendė nutraukti skrydį. Orlaivis iš dalies atsidūrė už kilimo ir tūpimo tako ribų. Keleiviai nenukentėjo, lėktuvas irgi išvengė pažeidimų, nurodė Permės oro uosto atstovai.
Sausio 9 d. ketverių metų senumo „Airbus A320neo“, priklausančiam oro linijų bendrovei „S7 Airlines“, nepavyko iš Bratsko nuskristi į Maskvą.
Jis priverstinai nutūpė Kazanėje po keturių valandų skrydžio dėl tualetų sistemos gedimo.
Dar du incidentai nutiko eksploatuojant Rusijoje pagamintus orlaivius – vienas netgi sudužo. Turimas omenyje keleivinis lėktuvas „An-2“, skridęs maršrutu Narjan Maras–Karataika–Varandėjus–Narjan Maras. Jame buvo 10 keleivių ir du ekipažo nariai. Sausio 9-ąją lėktuvas sudužo Nencų autonominėje apygardoje dėl variklių apledėjimo. Du žmonės žuvo, keturi buvo sužeisti.
Antrasis rusų gamybos orlaivis, oro linijų bendrovės „IrAero“ keleivinis lėktuvas „An-26“, iš Jakutsko skrido į Magadaną. Tiesiog skrydžio metu iš dalies atsidarė krovinių skyriaus liukas, todėl keleto kilometrų aukštyje įvyko išsihermetizavimas. Orlaivis sugrįžo į pradinį oro uostą. Niekas iš 31 juo skridusio žmogaus, įskaitant ekipažą, nenukentėjo. Tiesa, iškrito dalis bagažo.
2022 m. Rusijoje įvyko daugiau nei 130 incidentų, susijusių su civiliniais ir kariniais lėktuvais, paskaičiavo dienraštis „Novyje Izvestija“. Praėjusiais metais nukrito 28 orlaiviai.
„Ekspertų bendruomenė, švelniai tariant, savo susirūpinimą išreiškė dar vasario–kovo mėnesiais. Ir kai transporto ministras mums pasakojo, kad mūsų laukia Irano scenarijus, kalbant apie įvestas sankcijas, jis nepaminėjo liūdnos statistikos. Irane ji prasidėjo nuo padaugėjusio incidentų skaičiaus, o paskui pasipylė katastrofos“, – leidiniui sakė tarptautinio ekspertų tinklo „AIM Group“ įkūrėjas Andrejus Patrakovas.
Prasidėjus karui Ukrainoje, Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV), Jungtinė Karalystė (JK) ir Europos Sąjunga (ES) įvedė sankcijų Rusijos aviacijos pramonei: uždarė dangų rusiškiems lėktuvams, į juoduosius sąrašus įtraukė didžiausias oro linijų bendroves ir jų vadovus. Kovo mėnesį orlaivių gamintojai „Boeing“ ir „Airbus“ nutraukė atsarginių dalių tiekimą ir techninės priežiūros paslaugų teikimą Rusijos oro linijų bendrovėms.
Po tokio sprendimo oro linijų bendrovės pradėjo ardyti dalį lėktuvų, kad turėtų atsarginių dalių kitiems eksploatuojamiems orlaiviams remontuoti.
Spalio mėnesį „Airbus“ generalinis direktorius Guillaume’as Faury išsakė susirūpinimą dėl Rusijoje atliekamos lėktuvų techninės priežiūros kokybės. Sankcijos neleidžia Rusijos oro linijų bendrovėms užtikrinti tinkamos techninės priežiūros, mano jis. Rugsėjo mėnesio viduryje Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija (ICAO) taip pat kalbėjo apie Rusijoje vykdomų skrydžių nesaugumą.
