Sklandant abejonėms dėl NATO siūlo apsižvalgyti aplink: štai, kas mus pirmiausia gintų

JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijai siunčiant dviprasmiškas žinutes, esą Amerika nepradės trečio pasaulinio karo „dėl Sankt Peterburgo priemiesčio“, kuriuo pavadino Estiją, mūsų regione nerimaujama, ar išties NATO stotų nedelsdamas ginti mūsų šalis, jei jas pultų Rusija? Lenkija, panašu, suskubo nelaukti atsakymo į šį klausimą ir pirmiausia pati ginkluojasi „iki dantų“. O ką daryti Lietuvai, Latvijai ir Estijai, kurios yra bene pažeidžiamiausios šioje situacijoje?

Lenkijos gynybos temomis rašantis leidinys „Defence24“ neseniai paskelbė analizę, esą jei Baltijos jūros regiono valstybės nori apsiginti nuo Rusijos agresijos, pirmiausia jos turi pasikliauti savo jėgomis ir susitelkti. Tiesa, tekste taip pat rašoma, kad ilgalaikėje gynybos strategijoje turi būti numatytas glaudesnis ne tik Baltijos jūros regiono, bet ir Moldovos, Ukrainos, Čekijos, Rumunijos bendradarbiavimas.

„Lenkija, Lietuva, Latvija, Estija, Rumunija, Moldova, Ukraina, Čekija, Slovakija šiuo atveju yra vienodai svarbios. Esant tokiai sudėtingai geopolitinei santvarkai, kai aplink Rusiją yra sanitarinė sistema, o NATO viduje – „aljansas aljanse“, Maskva iš esmės prarastų stiprybės argumentus mūsų regione.

Ar visus? Nebūtinai, bet čia galima paminėti vis garsesnius Prancūzijos svarstymus apie potencialiai išplėsti savo branduolinį skėtį į didelę Europos dalį. Kaip žinoma, Paryžiaus valdžia prieš beveik šimtą metų svarstė panašų sąjungų susitarimą, kuris subalansuotų ne tik Vokietijos, bet ir Sovietų Sąjungos galias. Todėl galima teigti, kad Prancūzijai atsivėrė durys įgyvendinti šimtmečio senumo strategiją“, – rašoma leidinyje.