Varšuvoje antradienį paskelbti galutiniai rinkimų rezultatai patvirtino, kad ministro pirmininko Mateuszo Morawieckio PiS pasirodė kaip stipriausia jėga, surinkusi 35,38 proc. balsų, o opozicinė liberali buvusio premjero Donaldo Tusko Pilietinė koalicija (KO) liko antra su 30,7 proc. balsų.

Tačiau D. Tusko koalicijai bus lengviau sudaryti vyriausybę, jei eis į koaliciją su krikščionių konservatorių partija „Trečiasis kelias“, surinkusia 14,4 proc. balsų, ir „Kairiųjų“ partija, surinkusia 8,61 proc. balsų. Šis aljansas turėtų 248 vietas 460 narių parlamente.

M. Morawieckis taip pat galėtų siekti sudaryti koaliciją, tačiau vienintelė reali jo partnerė yra kraštutinių dešiniųjų „Konfederacijos“ partija, kurios gauto nedidelio vietų skaičiaus nepakaktų valdančiajai daugumai sudaryti.

Bendras rezultatas galėtų reikšti lūžį Lenkijos užsienio politikoje ir lemti labiau proeuropietišką kursą bei taikesnę poziciją Lenkijos kaimynės Vokietijos atžvilgiu.

PiS nuolat ginčijosi su Briuseliu ir pykdė Berlyną reikalaudama reparacijų už Antrojo pasaulinio karo metais nacių okupacijos padarytą žalą.

Kam pirmiesiems bus suteiktas šansas suformuoti naują Lenkijos vyriausybę?

Kaip rašo BBC, įprasta, kad prezidentas – o Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda žadėjo tą ir padaryti – išsirenka vienos didžiausios partijos lyderį, šiuo atveju tai „Teisė ir teisingumas“, ir jam suteikia pirmąjį šansą suformuoti naują vyriausybę bei parlamente užsitikrinti balsavimą dėl pasitikėjimo.

Tik panašu, kad šį kartą „Teisei ir teisingumui“, rikimuose surinkusiam daugumą, suformuoti naują vyriausybę nebus lengva, nes spalvinga opozicijos koalicija, kurią sudaro „Pilietinė platforma“, „Trečiasis kelias“ ir „Naujoji kairė“, turėdami daugumą, ir nulems, kaip atrodys naujoji Lenkijos valdžia.

Jeigu prezidentas A. Duda leis „Teisei ir teisingumui“ pabandyti ir jam nepavyks, tada parlamentas turės antrą šansą suformuoti vyriausybę. A. Duda taip pat gali atsisakyti prašyti „Teisės ir teisingumo“ formuoti naują vyriausybę argumentuodamas parlamento matematika.

Jeigu žlugs ir antrasis parlamento bandymas, tada prezidentas pasirinks kitą kandidatą į ministro pirmininko postą. Jeigu ir tai nepadės, bus skelbiami nauji rinkimai. Taigi, Lenkija gali be veikiančios vyriausybės pasilikti mažiausiai lapkritį bei gruodį, o blogiausiu atveju – iki pat naujų rinkimų.

Su kokiais iššūkiais gali susidurti koalicija?

Jeigu bus paskirta, suformuota ir parlamente patvirtinimą gaus opozicijos koalicija, laukia neramūs laikai, rašo BBC. Pirmiausia, koalicija politine prasme labai skirtinga ir spalvinga – nuo nuosaikių „Trečiojo kelio“ konservatorių iki radikalių pažiūrų „Naujosios kairės“ politikų.

Pavyzdžiui, tiek „Pilietinė platforma“, tiek „Naujoji kairė“ remia aborto taisyklių liberalizavimą. „Pilietinė platforma“ ir „Naujoji kairė“ pasisako už tai, kas moteris galėtų legaliai savo noru iki 12 savaitės nutraukti nėštumą.

„Trečiasis kelias“ laikosi kiek nuosaikesnio požiūrio ir sako, kad pirmiausia norėtų panaikinti 2020 metų teismo sprendimą, pagal kurį abortas sunkių apsigimimų atveju yra kriminalizuojamas (ir užkirto kelią visiems teisėtiems nėštumo nutraukimams), o paskui klausimą toliau spręstų referendumu.


„Naujoji kairė“ norėtų drastiškai sumažinti Katalikų bažnyčios įtaką valstybinės institucijoms, dėl ko „Trečiasis kelias“ nesijaučia labai patogiai.

Opozicijos blokas taip pat žadėjo atkurti teismų ir žiniasklaidos nepriklausomybę.

Europos Komisija ir daug kitų tarptautinių organų sako, kad „Teisės ir teisingumo“ įgyvendintos reformos pamynė teismų sistemos nepriklausomybę ir žiniasklaidos pliuralizmą. Valdant „Teisei ir teisingumui“, valstybinė Lenkijos žiniasklaida virto partijos ruporu.

Tik tokie pokyčiai gali susidurti su dviejų itin svarbių veikėjų – jau minėto prezidento A. Dudos ir Lenkijos Konstitucijos tribunolo – pasipriešinimu. Pastarąjį dabar kontroliuoja teisėjai, palankūs būtent „Teisei ir teisingumui“. Ir abu turi teisę vetuoti opozicijos įstatymus. Tik opozicijos koalicija neužsitikrins trijų penktųjų daugumos parlamente, kurios reikia tam, kad būtų galima atmesti prezidento veto, todėl A. Duda gali jiems kaip reikiant apsunkinti gyvenimą.

Nebėra vokiečių mažumos

Pirmą kartą per 33 metus Lenkijos parlamente neliko vokiečių mažumos, pranešė PAP.

Pirmadienio vakarą rinkimų komisija paskelbė rinkimų į Seimą ir Senatą rezultatus pietvakarinėje Opolės vaivadijoje, kur nuo 1990 metų vokiečių mažuma sėkmingai kėlė savo kandidatus savivaldos ir parlamento rinkimuose.

„Vokiečių mažumos rinkimų komiteto narius nustebino ir nuliūdino informacija, kad nė vienas iš kandidatų, buvusių mažumų sąraše Nr. 11, nebuvo išrinktas nei į Seimą, nei į Senatą“, – rašoma Opolės vokiečių visuomeninės kultūrinės draugijos pranešime spaudai.

„Tai neabejotinai didelė netektis visai vokiečių mažumos bendruomenei“, – sakoma draugijos pranešime.

Referendumas neįvyko

Lenkijos naujienų agentūra PAP, remdamasi rinkimų komisijos duomenimis, pranešė, kad kartu su rinkimais vykęs referendumas neįvyko. Referendume balsavo tik 40,91 proc. rinkėjų, o tam, kad referendumas būtų laikomas galiojančiu, reikia daugiau nei 50 proc. jų balsų.

Referendume rinkėjų buvo klausiama apie pritarimą ES migrantų perkėlimo planui, valstybinių įmonių privatizavimui, tvoros pasienyje su Baltarusija išardymui ir pensinio amžiaus ilginimui.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (10)