„Manau, kad netikėto patikrinimo tikslai buvo sėkmingai įvykdyti. Kariai įrodė galintys užtikrinti reikiamą šalies apsaugą. Dėl to buvo priimtas sprendimas užbaigti Pietinės ir Vakarinės karinių apygardų pajėgų patikrinimą“, – Kryme pareiškė Rusijos gynybos ministras.

Ministras pridūrė, kad Rusijos ginkluotosios pajėgos „adekvačiai reaguoja į visus situacijos prie Rusijos sienų pasikeitimus“.

Anot S. Šoigu, Kryme per skubų patikrinimą buvo ištobulinti pakrantės gynybos veiksmai, mokymų metu buvo aktyvuoti pakrančių raketiniai kompleksai „Bal“ ir „Bastion“, bepiločiai „Inochodec“, patruliavimo kateriai „Raptor“, taip pat „kita naujausia ir perspektyviausia ginkluotė“.

Pasak ministro, kariai į bazes turi grįžti iki gegužės 1 dienos.

S. Šoigu ketvirtadienį atvyko į 2014 metais Maskvos aneksuotą Ukrainai priklausantį Krymą stebėti ten vykstančių karinių pratybų, augant įtampai tarp Maskvos ir Kijevo bei Vakarų valstybių.

Sergejus Šoigu

„Šoigu sraigtasparniu praskrido virš rajonų, kur dislokuoti kariai ir karinė technika, ir patikrino pratybose dalyvaujančių jūrų ir sausumos pajėgų pasirengimą“, – sakoma Gynybos ministerijos pranešime.

Mokymai vyksta išaugus įtampai tarp Maskvos ir Vakarų valstybių dėl rusų pajėgų telkimo prie Ukrainos šiaurinių ir rytinių sienų, taip pat Rusijos aneksuotame Kryme.

Kaip Gynybos ministerija pranešė naujienų agentūrai „Interfax“, pratybose Kryme dalyvauja maždaug 10 tūkst. sausumos pajėgų karių ir daugiau nei 40 karinių laivų.


Praėjusią savaitę Rusijos naujienų agentūros, cituodamos Rusijos gynybos ministeriją, informavo, kad Maskva nuo šeštadienio ketina pusmečiui uždaryti kai kurias Juodosios jūros dalis užsienio kariniams ir valstybiniams laivams.

Toks žingsnis gali turėti įtakos susisiekimui su Ukrainos uostais Azovo jūroje, kurią su Juodąja jūra jungia Kerčės sąsiauris, esantis palei Krymo rytinį smaigalį.

Europos Sąjunga šį žingsnį pavadino „didelį nerimą keliančiu įvykiu“, o NATO irgi išreiškė susirūpinimą ir paragino Rusiją garantuoti „laisvą prieigą“ prie Ukrainos uostų.


„Rusijos vykdoma Krymo, Juodosios ir Azovo jūrų militarizacija kelia dar didesnę grėsmę Ukrainos nepriklausomybei ir kenkia regiono stabilumui“, – teigiama NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo atstovų pranešime.

Juodosios jūros blokada „būtų nepateisinamas veiksmas, kuris parodytų platesnę destabilizuojančio Rusijos elgesio tendenciją“, pridūrė J. Stoltenbergo atstovė.

NATO paragino Rusija „nedelsiant deeskaluoti padėtį, nutraukti provokacijas ir laikytis savo tarptautinių įsipareigojimų“.

Rusija per pastarąsias savaites dislokavo dešimtis tūkstančių karių savo pasienyje su Ukraina ir Kryme. Gynybos ministras S. Šoigu tokį pajėgų telkimą pavadino „mokymais“, esą surengtais reaguojant į „grėsmingus“ NATO veiksmus.

Kijevas nuo 2014 metų kovoja su prorusiškais separatistais Rytų Ukrainoje. Šis konfliktas įsiplieskė Maskvai aneksavus Krymą.

Šią savaitę vienas įtakingiausių pasaulio leidinių „The Wall Street Journal“ (WSJ) paskelbė palydovines nuotraukas, kuriose matyti Kryme sutelktos Rusijos pajėgos. Ekspertai įspėjo, kad, sprendžiant iš karinės technikos kiekio, Rusija yra pasiruošusi kariniam puolimui.

Bendrovės direktorius Danielis Jablonsky „The Wall Street Journal“ paaiškino, kodėl priėmė sprendimą paviešinti nuotraukas: „Manau, kad jos pašalina dalį abejonių, kas iš tiesų vyksta labai neramiame regione.“

Sergejus Šoigu

„Jie [Rusija] sutelkė tiek karinių oro pajėgų, kiek būtina norint užtikrinti pranašumą ore mūšio metu ir teikti pagalbą antžeminėms pajėgoms“, – teigė buvęs JAV karinių oro pajėgų karininkas Philipas Breedlove'as, Krymo aneksijos metu vadovavęs NATO pajėgoms Europoje.

Jo manymu, nuotraukos rodo, kad Rusijos kariniai daliniai neplanuoja pulti nedelsiant, bet Maskva turi keletą tolesnių veiksmų variantų.

Praėjusią savaitę Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) direktorius Williamas Burnsas Kongrese pažymėjo, kad, telkdama pajėgas, Rusija baugina Ukrainos vyriausybę ir siunčia signalą Joe Bideno administracijai.

„Pajėgų telkimas pasiekė tokį tašką, kai viskas gali virsti kariniu įsiveržimu, – sakė W. Burnsas. – Ir rimtai reaguoti turi ne tik JAV, bet ir sąjungininkės.“ „Tai ne demonstracija. Tai pasiruošimas dideliam puolimui, – tvirtina fondo „Potomac“ prezidentas Phillipas Karberis, dažnai lankęsis karo veiksmų zonoje Ukrainoje. – Neprognozuoju puolimo, bet dviejų savaičių laikotarpiu toks variantas Rusijai yra įmanomas.“

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1394)