Neeilinė A. Hitlerio sūnaus istorija, kurią dabar patvirtina ir kvapą gniaužiantys įrodymai, sukėlė tikrą audrą ne tik Vokietijoje, bet ir Prancūzijoje. Istorija spausdinama Paryžiuje leidžiamame „Le Point“ žurnale.
Skelbiama, kad A. Hitleris su tuomet vos šešiolikos sulaukusia J. M. Loret motina Charlotte Lobjoie romaną buvo užmezgęs atostogų metu 1917 metų birželį.
Nors su prancūzais A. Hitleris kovojo Prancūzijos Pikardijos regiono šiaurėje, per atostogas jam pavyko nukakti iki į vakarus nuo Lilio esantį nedidelį Fournes-in-Weppe miestelį.
Ten būsimasis diktatorius ir sutiko Ch. Lobjoie, kuri vėliau savo sūnui sakė: „Kartą su kitomis moterimis pjovėme šieną, tuomet kitoje kelio pusėje ir pamačiau tą vokiečių kareivį“.
„Su savimi jis turėjo piešinių aplanką, atrodo, jog jis kažką piešė. Visos moterys susidomėjo, mums parūpo, ką jis ten paišo. Prisiartinti buvo patikėta būtent man“, - sakė A. Hitleriui sūnų pagimdžiusi moteris.
Jauni žmonės pradėjo draugauti. Romanas baigėsi Jeano Marie gimimu 1918 metų kovą. Moteris sakė, jog nuo A. Hitlerio pastojo vieną neblaivią 1917 metų birželio naktį.
Ch. Lobjoie savo sūnui sakė: „Kai tavo tėvas būdavo šalia, o tai būdavo labai retai, jis mėgdavo mane vestis pasivaikščioti už miesto. Tačiau tokie pasivaikščiojimai paprastai baigdavosi liūdnai. Tiesą sakant, tavo tėvas, įkvėptas gamtos grožio, pradėdavo kalbėti dalykus, kurių aš iš tikrųjų nesuprasdavau. Jis nekalbėjo prancūziškai, žodžius bėrė vokiškai, kreipimasis į įsivaizduojamus klausytojus. Net jeigu ir būčiau supratusi vokiškai, nebūčiau galėjusi jo suprasti, nes nieko nežinojau nei apie Prūsijos, nei apie Austrijos ir Bavarijos istoriją, nieko nežinojau“.
„Mano reakcija, tiksliau jokios reakcijos nebuvimas, labai erzindavo tavo tėvą“, - prisipažino prancūzė.
Jeanas Marie, kaip ir tūkstančiai kitų prancūzių ir vokiečių karių vaikų, mokykloje buvo patyčių objektas.
Berniukas buvo nuolat pravardžiuojamas, dažnai, ginant savo tėvą, kuris anuomet jau buvo grįžęs į Vokietiją, teko kovoti kumščiais.
Pati Ch. Lobjoie viešai atsisakydavo kalbėti apie sūnaus tėvą. Galiausiai savo vienintelį sūnų 3-ame XX amžiaus dešimtmetyje ji atidavė įsivaikinti Loret šeimai.
A.Hitleris savo tikrojo sūnaus realybėje nebūtų net pažinęs, tačiau santykius su Ch. Lobjoie palaikė ir toliau.
Kad ir kaip neįtikėtinai tai skambėtų, J. M. Loret 1939 metais kariavo su vokiečiais prie Maginot fronto linijos, kuri nacių invazijos Prancūzijoje metu 1940-1944 metais, buvo peržengta.
Tuomet jaunuolis prisijungę prie Prancūzų pasipriešinimo judėjimo, jam netgi buvo suteiktas slapyvardis Clementas.
Prieš pat mirtį XX amžiaus 6-ojo dešimtmečio pabaigoje Ch. Lobjoie galiausiai papasakojo sūnui, jog jo tėvas – turbūt liūdniausiai pagarsėjęs diktatorius per visą žmonijos istoriją.
J. M. Loret yra sakęs: „Norėdamas nepasiduoti depresijai, dirbdavau per pertraukos , jokių atostogų, jokio laisvalaikio. Per dvidešimt metų nei karto nebuvau kine“.
J. M. Loret tik prieš mirtį pradėjo detaliau domėtis savo praeitimi, kreipėsi į ekspertus, norėdamas įrodyti, jog su A. Hitleriu jį tikrai sieja kraujo ryšys. Be to, jis ir tėvas turėjo net panašią rašyseną.
Stulbinantis vyrų panašumas akivaizdus ir iš fotografijų.
Dar vienas įrodymas, liudijantis apie šios istorijos pagrįstumą – Vokietijos kariuomenės dokumentai, kur užfiksuoja, jog pareigūnai Antrojo karo metais Ch. Lobjoie perduodavo vokelius su pinigais.
Kai prancūzė mirė, sūnus jos namų palėpėje aptiko paties A. Hitlerio pasirašytų paveikslų.
Tuo tarpu Vokietijoje aptiktas A. Hitlerio tapytas paveikslas, kuriame vaizduojama moteris labai panaši į Ch. Lobjoie.
Nors A. Hitleris oficialiai niekada neturėjo sūnų ar dukterų, nacių lyderis dažnai kalbėdavo apie savo meilę vaikams ir gyvūnams.
1945 metais A. Hitleris vedė savo meilužę Evą Braun. Neilgai trukus jis nusižudė.