Kaip kitaip galima būtų interpretuoti Badeno-Viurtembergo žemės Administracinio teismo sprendimą, kuriuo Vokietijos piliečio musulmono santuoka su dviem žmonom pripažinta esanti teisėta? Šį precedento neturintį atvejį paviešino dienraštis „Stuttgarter Zeitung“.
O buvo taip. Dabar 36-erių Sirijos kurdas Vokietijon atvyko 1999-aisiais, studijavo čia ir 2008 metais įsidarbino statybos inžinieriumi. Tais pat metais jis vedė vokietę ir netrukus padavė paraišką Vokietijos pilietybei, kurią po dvejų metų ir gavo.
Šeima susilaukė trijų vaikų, – 2010, 2013 ir 2015 metais. Bet tada vyriškis pripažino tėvystę dar vienam, 2012 metais Damaske gimusiam, vaikui. Paaiškėjo, kad vos septynioms savaitėms nuo santuokos su vokiete praėjus, kurdas Damaske vedė savo pusseserę, su kuria jis jau anksčiau palaikė intymius santykius. Šią santuoką nuslėpė, nes ji būtų tapusi kliūtimi Vokietijos pilietybei gauti.
Yla išlindo iš maišo, kai vyriškis parsibogino savo antrąją žmoną ir sumanė ją įpilietinti. Karlsruės miesto administracinis teismas ne tik kad nesuteikė pilietybės antrajai žmonai, bet ir atėmė ją iš paties kurdo, motyvuodamas tuo, kad vyriškis nuslėpė dvipatystę, tad pilietybę gavo neteisėtai.
Tai – šariato pergalė
Tačiau atkaklus musulmonas nepasidavė: kreipėsi į Aukščiausiojo administracinio teismo rūmus Manhaime ir... laimėjo. Pilietybė jam buvo grąžinta, nes, pasak teisėjų, vienpatystė anaiptol nėra laisvos demokratinės Vokietijos teisės principas. Dvipatystė netrukdo būti geru piliečiu – maždaug tokią žinią skelbia teismas, faktiškai perėmęs šariatą, – komentuoja dienraštis.
Vokietijos pilietybę gavo ir antroji žmona. Dabar ji gyvena Karlsruėje atskirame bute. Santuokiniai ryšiai, esą, nepalaikomi. Vokietė žmona sakosi apie antrąją santuoką žinojusi ir anksčiau.
Tik laiko klausimas, kada garsas apie šį skandalingą sprendimą pasklis tarp Vokietijos musulmonų, ir tuomet plačiai atsivers legalūs vartai šimtams tūkstančių musulmonų daugpatysčių, – būgštauja komentatoriai.
„Tie, kas atvyksta gyventi į Vokietiją, neturi teisės savo kultūrinių vertybių ar religinio požiūrio kelti aukščiau šalies įstatymų, – dar pavasarį tikino Vokietijos teisingumo ministras Heiko Maasas. – Visi privalo laikytis įstatymų, nepriklausomai nuo to, ar žmogus gimė ir išaugo čia, ar jis tik ką atvyko“, – citavo laikraštis „Bild“ ministrą. Skandalingas teismo sprendimas parodė, ko verta teisingumo ministro deklaracija.
Musulmonų poligamiją finansuoja Vokietijos visuomenė
Šiuo sprendimu iš esmės legalizuojama poligamija. Tai ir yra didžiausias skandalas. Nes daugpatystė Vokietijoje – vieša paslaptis. Kadangi imamo patvirtinta santuoka musulmonams yra viršesnė už civilinę, nemaža arabų kilmės vyrų čia turi po kelias žmonas, – žinoma, ne oficialiai, o slapta. Tokių tarp Berlyno musulmonų santuokų esama apie 30 procentų, – televizijos kanalo RTL laidai „Extra“ teigė libanietis Abedas Chaabanas, padedantis spręsti šeimynines Berlyno musulmonų problemas.
Musulmonui šariatas leidžia turėti iki 4 žmonų, jei tik šis pajėgus finansiškai jas išlaikyti. Vokietijoje savo mini haremų išlaikymu musulmonams vyrams rūpintis nereikia, tuo pasirūpina socialinė valstybė, – aiškina juristas Joachimas Wagneris, keblią musulmonų poligamijos temą narpliojantis savo knygoje „Teisėjai be įstatymo“.
Pask jo, Vokietijoje praktikuojami du daugpatystės modeliai: vienu atveju žmonos religiniais ar kultūriniais sumetimais sutinka gyventi poligamijoje, kitu, kur kas dažnesniu, antroji santuoka nuo pirmosios žmonos slepiama.
Valstybės naivumas ir teisinė bejėgystė
Tokias antrąsias ar trečiąsias žmonas ir su jomis sugyventus vaikus išlaiko valstybė – kaip vienišas motinas. Kai į socialinę tarnybą ateina musulmoniškai „padoriai“ vilkinti moteriškė – su galvos dangalais, ilgais apsiaustais ar net su nikabu – ir teigia turinti būrį nesantuokinių vaikų, kurių tėvas jai nežinomas, tai tiesiog groteskiška, – aiškina Berlyno žemės parlamentaras, socialdemokratas Erolas Özkaraca.
Socialinės tarnybos darbuotojai savo įtarumo neslepia. Kai tradiciškai vilkinti musulmonė kasmet ateina su vis nauju vaiku, neretai lydima to paties vyro, aišku, kad tai ne vieniša motina, o antra ar trečia žmona. Tačiau šalies įstatymai, esą, socialinėms tarnyboms nesuteikia teisinių instrumentų, kuriais būtų įmanoma padaryti galą šiam įžūliam valstybės išnaudojimui.
Tai – visiškos valstybės kapituliacijos įrodymas, – dienraščiui „Die Welt“ piktinosi Flensburgo šeimos teisės ekspertė Sabine Scholz. Iš valstybės tokia „vieniša motina“ gauna gražią sumelę pinigų: už buto nuomą ir komunalinius mokesčius, išmokas už vaikus, auklėjimo išlaidų kompensaciją ir vienišoms motinoms skiriamas išmokas, – tiek, kad jai nė socialinės pašalpos „Harz IV“ nebereikia, – aiškina teisininkė.
Svetingumo kultūros skandalas: Vokietija išlaiko turtingą sirą su 4 žmonomis ir 23 vaikais
Skandalingų daugpatystės istorijų Vokietijoje netrūksta. Pernai plačiai nuskambėjo atvejas Reino krašto-Pfalco žemėje, kur 2015 metais įsikūrė siras pabėgėlis su keturiomis žmonomis ir 23 vaikais. Turtingas sirų verslininkas į Vokietiją atvyko iš Turkijos, kur jis įstengė nuomoti namus visoms žmonoms ir netgi apmokėti tarnus, – pirmasis informavo regioninis laikraštis „Rein Zeitung“.
Kadangi Vokietijoje haremas kaip šeimos modelis neįprastas, sirui teko apsispręsti, su kuria iš keturių žmonų jis nori gyventi „socialiai remtinoje bendrijoje“, kas, suprantama, sukėlė erzelį hareme. Pagaliau dvi žmonos su dalimi vaikų buvo apgyvendintos netoli Koblenco miesto, o pats siras su kitom dviem žmonom ir jų vaikais atkraustytas į Montabauro jungtinę bendruomenę.
Kadangi žmonos riejosi, teko išdalinti likusį haremą į butus skirtinguose kaimuose. Gyventojai pasakojo, kad neklausančias žmonas siras uždarydavęs rūsyje. Šunybių kaimuose pridarydavo ir siro vaikai. Be to, prasidėjus mokslo metams, vyresni berniokai nenorėjo leisti seserų į mokyklą.
Šeimą globojo savanoriai, nuoširdžiai besistengiantys aiškinti sirams gyvenimo Vokietijoje ypatumus, „kad jų integracija į mūsų visuomenę būtų sėkminga“, – džiaugėsi laikraščiui Montabauro bendruomenės atstovas Guido Göbelis.
Kaimiečiams siras su haremu buvo nelyginant koks nemokamas teatras. Nors apie nemokamą teatrą kalbėti būtų netikslu – juk šeima išlaikoma už šalies mokesčių mokėtojų pinigus. Tik atvirai apie šį aspektą Vokietijoje tada dar buvo vengiama kalbėti. Dabar to susikaustymo mažėja.
Vokietijoje teisė vis dėlto veikia: hareme prievartauti nevalia
Šiomis dienomis „Stuttgarer Nachrichten“ rašė apie dar vieną haremo bylą: Marbacho prie Nekaro posėdininkų teismas trims metams ir devyniems mėnesiams laisvės atėmimo nuteisė 29-erių metų „prieglobsčio ieškotoją“ sirą už tai, kad šis žiauriai sumušė ir išprievartavo vieną iš trijų savo žmonų.
Praeitą pavasarį žmoną Nr.3 jis taip suspardė, kad šioji atsidūrė klinikose su inkstų sužeidimais. Kitąkart 27-erių metų žmona buvo atvežta į ligoninę be sąmonės – su galvos smegenų trauma. Pagaliau balandžio gale vyras stiklo šuke trečiąją žmoną sužeidė ir išprievartavo ją.
Siras kaltinimus užginčijo, aiškindamas, jog jam nėra reikalo prievartauti, – tam jis ir laikąs tris žmonas. Be to, tai esanti mylimiausia jo žmona. „Jei taip elgiatės su mylimiausia žmona, tai geriau nežinoti, ką darot ne taip mylimoms,“ – replikavo teisėja Ursula Ziegler-Göller.
„Čia jums ne Sirija“, – paaiškino haremo savininkui teisėja. Be to, „prieglobsčio ieškotojo“ laukia dar kita byla. Mat, paaiškėjo, jog jis yra „Islamo valstybės“ narys ir dalyvavo karo nusikaltimuose.
Beje, poligamija Vokietijoje taip pat yra nusikaltimas. Bent jau kol kas. Nors ji ir finansuojama valstybės.