1973 metais Romoje buvo pagrobtas Johnas Paulas Getty III – šešiolikmetis naftininko J. Paulo Getty, kuris tuo metu buvo įvardijamas kaip turtingiausias pasaulio žmogus (jo turtas tada vertintas 1,2 milijardo eurų arba 9,1 milijardo eurų dabar), anūkas.

Jo pagrobėjai reikalavo 17 milijonų dolerių, tačiau paauglio šeima šios sumos nesumokėjo, tad jam buvo nupjauta dešinė ausis, rašo nypost.com.

Šis sunkus išbandymas, kartu su siaubingu apleistumu, sugriovė berniuko gyvenimą. Sulaukęs vos 24 metų dėl narkotikų perdozavimo jis buvo paralyžiuotas.

Kaip paaiškėjo, visi pasaulio pinigai nebūtų galėję jo išgelbėti.

J. P. Getty gimė 1892 metais Minesotoje naftos verslą turėjusiems tėvams ir vėliau jų turtą pavertė milijardais, pirkdamas naftos turtingą žemę Artimuosiuose Rytuose.

Nepaisant to, „senasis Johnas“, kaip jis buvo vadinamas, garsėjo šykštumu. Tokiu šykštumu, kad jam priklausančiuose Satono rūmuose, esančiuose Anglijos Sario grafystėje, laikė taksofoną taip, kad netektų mokėti už svečių skambučius.

Nemažiau šykštus jis buvo ir kalbant apie meilės demonstravimą savo šeimos nariams. „Vaikų auginimas... būtų trukdęs jo meilužėms“, – leidiniui „The Post“ sakė knygos „Painfully Rich“, pagal kurią pastatytas filmas „Visi pasaulio pinigai“, autorius Johnas Pearsonas.

Senasis Johnas turėjo penkias žmonas ir tiek pat sūnų. Jis ypač iš aukšto žiūrėjo į savo trečią berniuką, Johną Paulą Getty Jaunesnįjį, ir vertino jį kaip nuo narkotikų pakvaišusį hipį.

„Johnas Paulas [Jaunesnysis] buvo gerai išauklėtas, – toliau dėsto J. Pearsonas. – Tačiau jis buvo priklausomas nuo narkotikų ir dykaduonis.“

Senasis Johnas su savo anūku Johnu Paulu III – vyriausiu iš keturių vaikų, kurių Johnas Paulas Jaunesnysis susilaukė su savo pirmąja žmona Gail – susitiko tik tuomet, kai jam sukako vienuolika. Sunku patikėti, bet senasis vyras buvo sužavėtas.

Kai jie vėl susitiko po ketverių metų, anūkas senajam Johnui paliko mažesnį įspūdį. Buvo 1971 metai ir penkiolikmetis paauglys, aplinkinių vadinamas Paulu, virto hipiu su platėjančiomis kelnėmis. Jo tėvas, Johnas Paulas Jaunesnysis, 1966 metais išsiskyrė su Gail ir su savo naująja žmona, modeliu Talita Pol gyveno bohemiškai. Jie trankėsi po Romą ir Maroką, leido laiką su „Rolling Stones“ ir rūkė opijų.

Iki penkiolikos metų Paulas jau buvo susidūręs su tokiais veikėjais kaip Andy Warholas, Jackas Nicholsonas ir Mickas Jaggeris. Kaip teigiama 2013 metais pasirodžiusioje Paulo biografijoje „Uncommon Youth“, kurios autorius Charlesas Foxas, Gail įtarinėjo, kad Paulas „patyrė 24 valandų trukmės sunkias haliucinacijas nuo kažko, ką [Johno Paulo Jaunesniojo meilužė] jam buvo davusi“.

Galiausiai 1971 metais T. Pol, be perstojo svaiginusis heroinu, mirtinai perdozavo.

„Tačiau [Paulas] idealizavo savo tėvą, manė, kad jis kietas vyrukas, nors jis nepajėgė dirbti ir buvo emociškai pakrikęs“, – sakė J. Pearsonas.

Manydama, kad laisvė galėtų padėti sūnui, Gail leido Paului mesti mokyklą ir gyventi apartamentuose Romoje, kur jis siekė dailininko karjeros. Tačiau būdamas šešiolikos jis daugiausia garsėjo kaip vakarėlių dalyvis ir apsinuoginti nevengiantis modelis. Vietos žiniasklaida praminė Paulą „auksiniu hipiu“.

1973 metų liepos 10 dieną apie trečią valandą ryto girtas auksinis hipis Farnezės per aikštę keliavo namo. Jis sustojo prie spaudos kiosko nusipirkti laikraštį ir komiksų knygą apie peliuką Mikį.

Johnas Paulas Getty

Šalia sustojo automobilis ir iššoko trys pistoletais mojuojantys vyrai. Įsitempė Paulą į mašiną. Kaip jis sakė autoriui Joe Eszterhasui, 1974 metais duodamas interviu leidiniui „Rolling Stone“: „nesupratau, turiu kieno nors sukruštą heroiną ar ką, o gal jie buvo policininkai ar kas“.

Paului davė chloroformo ir tvojo per galvą šautuvo buože, tada jis prarado sąmonę. Tie vyrai – tai buvo dalis valkatų grupuotės, kuriai priklausė ir mafijos nariai, dailidė ir ligoninės sanitaras – nuvežė Paulą į urvą pietinėje Italijoje, kur jis buvo pririštas prie baslio.
Vienas pagrobėjas pasakė: „Klausyk, vaike, tau teks čia praleisti ilgą laiką. Nedaryk jokių kvailysčių“.

Praėjus dienai po pagrobimo jo mama Gail sulaukė telefono skambučio – buvo reikalaujama sumokėti 17 milijonų dolerių išpirką.

Iš pradžių ji svarstė, kad galbūt teisūs policininkai, kurie manė, kad jis, siekdamas išvilioti šeimos pinigus, pats save „pagrobė“. Tiesą sakant, jis gyrėsi draugams apie tobulą tariamo pagrobimo planą. Todėl net Italijos žiniasklaida iš pradžių pavadino tai apgaule.

Tuo tarpu Johnas Paulas Jaunesnysis, kuris Londone bandė išvengti Italijos pateiktų kaltinimų dėl narkotikų, susijusių su T. Pol mirtimi, nekreipė į tai jokio dėmesio.
„Jis buvo gyvas heroinu ir sausainiais su šokolado gabaliukais, – sakė J. Pearsonas. – Jis į tai nesikišo, iš jo nebuvo jokios naudos.“

Kelias savaites Gail nesėkmingai bandė surinkti pinigus. Tuo metu senasis Johnas žiniasklaidoje išplatino šaltuku dvelkiantį pranešimą: „Netikiu išpirkos mokėjimu pagrobėjams. Turiu keturiolika vaikaičių ir jeigu dabar sumokėsiu nors vieną pensą, netrukus turėsiu keturiolika pagrobtų vaikaičių“.

Pagrobėjai Paulą girdė pigiu konjaku ir laikė tame urve ar kaimo lūšnose. Jam jie davė radiją ir dekoratyvinį paukštį. Kiekvieną dieną Paulas valandai buvo atrišamas, kad galėtų pavaikščioti ir parūkyti. Dienas jis skaičiavo urve darydamas nedidelius įbrėžimus. Penkiasdešimt dienų praėjo ir niekas nevyko, tad pagrobėjai vis labiau nerimavo.

Vieną ankstyvą spalio rytą, praėjus maždaug trims mėnesiams nuo Paulo pagrobimo, pagrobėjai nusprendė jį apkirpti. Kitą rytą jam buvo sumaitinti penki kepsniai – jis buvo verčiamas valgyti kiek tik gali. Paskui paaugliui užrišo akis ir į burną įgrūdo kaklaskarę. Pagrobėjai stipriai laikė jo rankas, kojas ir galvą.

Tada vieninteliu aštraus skustuvo mostu jie nupjovė jo dešinę ausį.

„Aš vėmiau, – vėliau Paulas pasakojo J. Eszterhasui, prisimindamas, kaip jo žaizda buvo sunkai užkrėsta ir jis apsinuodijo nuo jam duodamo penicilino. – Dešimt dienų net nejudėjau. Visą laiką šlapinausi po savimi“.

Jo ausis buvo suvyniota kartu su nukirptais plaukais ir rašteliu, kuriame buvo grasinama, kad jeigu išpirka nebus sumokėta per dešimt dienų, „mes atsiųsime jums ir antrą ausį“.

Siuntinys buvo išsiųstas laikraščiui „Il Messaggero“ Romoje. Tačiau dėl vykusio nacionalinio pašto darbuotojų streiko siaubingoji siunta pasiekė adresatą tik po trijų savaičių.

Kai siunta buvo gauta, Gail ir teisininkas Giovanni Jacovoni skubiai atvyko į leidinio redakciją. Ji vieną kartą žvilgtelėjo į ausį, atpažino strazdanas ir patvirtino, kad ji jos sūnaus.

Kai Paulo nuotraukos, kuriose buvo galima matyti išsekęs jo kūnas be vienos ausies, „Il Messaggero“ žurnalistams buvo paliktos greitkelio pakraštyje, šeima išsiderėjo išpirką sumažinti iki 2,9 milijono dolerių.

Nenorom, tačiau senasis Johnas davė 2,2 milijono dolerių – maksimalią neapmokestinamą sumą – ir likusius 700 tūkstančių dolerių paskolino savo sūnui su sąlyga, kad suma bus grąžinta su 4 procentų palūkanomis. J. Pearsonas įtaria, kad skola taip ir nebuvo grąžinta.

Gruodžio 12 dieną, praėjus penkiems mėnesiams nuo Paulo pagrobimo, pinigai sutartoje vietoje Italijos provincijoje iš vienų rankų perėjo į kitas. Po trijų dienų Paulas buvo paleistas. Jis pradėjo eiti ir netrukus policija ir jo mama jį pasiėmė.

Pagrindinėje Romos policijos nuovadoje jo atvykstant laukė minia žurnalistų. Paulas grįžimą namo pavadino „absoliučia beprotybe“. Po savaitės jis sugrįžo į Romą ir buvo čia ne mažiau garsus nei „Rolling Stone“.

Jį pasitikdavo klykiančios merginos ir pasiekdavo gerbėjų laiškai.

Jis paskambino savo seneliui padėkoti už duotus pinigus, tačiau senasis Johnas neatsiliepė. Per tarpininkus galiausiai Paulą pasiekė paskutiniai senelio žodžiai: „Sėkmės“.

Netrukus po Paulo paleidimo jis susitiko su J. Eszterhasu Romoje ir Berlyne. Kalbama, kad jaunuolis pareikalavo 500 dolerių už interviu ir dviejų tūkstančių už fotosesiją.

„Girdėjau, kad jis vartoja kokainą, daug kokaino, – sakė J. Eszterhasas. – Jis elgėsi tarsi roko žvaigždė, bet jam reikėjo pinigų. Turėjau padėti grynuosius ant stalo, kai pradėjom interviu ir dar daugiau, kai jį baigėme.“

Johnas Paulas Getty III

Galų gale Paulo pagrobimo byloje buvo suimti devyni su organizuota nusikalstama grupuote „’Ndrangheta“ susiję nariai ir du iš jų galiausiai pripažino savo kaltę. Iš 2,9 milijono dolerių buvo atgauta tik 85 tūkstančiai.

Praėjus metams, būdamas aštuoniolikos, Paulas vedė 24 metų fotografę Martine Zacher. Jo senelis atėmė iš jo paveldėjimo teisę, mat jam nepatiko tai, kad anūko žmona vyresnė ir jau penkis mėnesius nėščia. Poros sūnus Balthazaras, kuriam dabar 42 metai, tapo sėkmingu aktoriumi.

Jis filmavosi juostoje „Musių valdovas“ („Lord of the Flies“) ir ABC televizijos seriale „Broliai ir seserys“ („Brothers and Sisters“). Paulas su žmona vėliau susilaukė dukters Annos.

Tačiau tėvystė Paului brandos nesuteikė. Jo šeima gyveno name už naktinio klubo „Whisky a Go Go“ Holivude. Vyras garsėjo nervingumu ir vartojo heroino ir kokaino mišinį. Pats Paulas pinigų neturėjo, tačiau visas jo sąskaitas apmokėdavo įvairūs šeimos nariai.

1981 metais, po vakarėlio su metadonu, valiumu ir alkoholiu, 25 metų Paulas patyrė insultą – buvo paralyžiuotos jo rankos bei kojos. Nepaisant to, J. Eszterhasas prisiminė girdėjęs, kad į naktinį klubą „Carlos and Charlies“ jį atveždavo neįgaliojo vežimėlyje.

Paulas ir Gail padavė į teismą Johną Paulą Jaunesnįjį, reikalaudami per mėnesį 28 tūkstančių dolerių Paulo priežiūrai apmokėti. Ilgus metus jis buvo visiškai be sveikatos ir 2011 metais mirė. Jam buvo 54 metai. Jo tėvas ir senelis paliko pasaulį anksčiau.

Nors Getty pavardė puikuojasi ant degalinių visose Jungtinėse Valstijose – taip pat ir Los Andžele esančiuose J. Paulo Getty muziejuje ir ant Getty vilos – šeimos naftos verslas už 10,1 milijardo dolerių 1984 metais buvo parduotas „Texaco“.

2015 metais žurnalas „Forbes“ paskelbė, kad Getty šeimos turtas sumenko 5,4 milijardo dolerių. Jie atsidūrė turtingiausių Amerikos šeimų sąrašo 56-oje vietoje.

Turtingi, tačiau labai toli nuo senojo Johno buvusio statuso.

J. Pearsonas mano, kad senasis Johnas nebūtų patenkintas tuo, kad Holivudas iš jo vardo uždirba pinigus.

„Senis būtų perrašęs scenarijų savais tikslais; jis būtų bandęs numesti nuo savęs kaltę, – įsitikinęs J. Pearsonas. – Taip pat manau, kad Getty norėtų susižerti visus pinigus, kuriuos tik galima iš viso gauti. Tokia buvo jo prigimtis“.