Nauja mokslinė studija pirštu prikišamai parodė, kur gali nuvesti multikultūralios visuomenės idėja, kai jos laikosi tik viena, priimančios visuomenės, pusė.
Vienos universiteto Islamo studijų instituto duomenimis, 2012 metais Austrijoje gyveno 574 tūkst. musulmonų, kas sudaro septynis procentus visų šalies gyventojų. Vienoje priskaičiuota 216 tūkst. musulmonų, o tai yra 12,5 procentų sostinės gyventojų. Lyginant su 2001 metais, musulmonų skaičius šalyje išaugo 70 procentų, o Vienoje – 78 procentais. Dėl didelio pabėgėlių skaičiaus šis procentas dabar yra dar didesnis.
Kaip parodė tyrimai, anaiptol ne visi šios sparčiai augančios religinės bendruomenės nariai nori integruotis į šalies visuomenę. Netgi priešingai, stebimas palyginti naujas politinio islamo Austrijoje fenomenas, skatinantis musulmonus aktyviai veikti visuomenėje, tačiau į ją nesiintegruoti.
Vasario gale paskelbta studija apie islamiškus Vienos vaikų darželius. Ją Austrijos integracijos ministro Sebastiano Kurzo užsakymu parengė Vienos universiteto islamiškos religinės pedagogikos profesorius Ednanas Aslanas.
Studijos objektas buvo 71 iš maždaug 150 Austrijos sostinės musulmoniškų ikimokyklinio ugdymo įstaigų, kurias lanko apie 10 tūkst. vaikų. Apie pusė įstaigų tyrimo projekte dalyvauti atsisakė. Studiją apsunkino ir tai, kad pradėjus tyrimus dalį duomenų darželių vadovybė ir juos globojančios organizacijos sunaikino.
Musulmoniškųjų darželių vadovai rūpinasi būsimos Europos ateitimi
Centrinė šios studijos išvada: „Vyraujančią musulmoniškų Vienos vaikų darželių vadovų grupę sudaro salafistų intelektualai ir politiniai islamistai.“
„Islamiškos valstybės įkūrimas yra Dievo valia“, jai įkurti gali būti teisėtai naudojama prievarta, vakarietiška gyvensena nusipelno paniekos, musulmonai privalo laikytis Dievo įstatymų, nurodytų Šariate, – taip glaustai nusakytinos daugelio šių darželių vadovų politinės bei religinės nuostatos.
Studijos autoriai pasidomėjo ir Islamologijos instituto, kuriame ruošiamos vaikų darželio auklėtojos, ideologija. Paaiškėjo, jog vienas jo steigėjų, Amiras Zaidanas, atvirai pasisako už daugpatystę, kuri natūraliai išplaukianti iš islamiškos seksualumo sampratos, – „kadangi seksualinių poreikių patenkinimas leistinas tik santuokoje“.
„Europa, kokią matome dabar, po keleto metų Alacho valia nebeegzistuos, nes čia vidutinis vaikų skaičius šeimoje – 1,38“, – pranašauja A. Zaidanas. Ir rūpinasi išugdyti naują, pavyzdingai musulmoniškų europiečių, kartą.
Vaikų darželių kokybė vertinama pagal tai, kiek Korano surų vaikai išmoksta mintinai
Daugelis studijos tirtų musulmoniškų darželių etniškai buvo ganėtinai vienalyčiai, dėl ko vaikai tarpusavyje bendravo atitinkamai turkiškai arba arabiškai. O tai, suprantama, trukdė mokyti juos vokiečių kalbos, be kurios neįmanoma ir integracija į Austrijos visuomenę.
Studija atskleidė: musulmonai tėvai dažniausiai pageidauja, kad jų vaikai lankytų musulmoniškus darželius, kur jie būtų mokomi bei auklėjami religiškai. Jiems ypač svarbu, kad vaikai mokytųsi Korano. Dauguma tėvų darželio sėkmę matuoja tuo, kiek Korano surų jų vaikas mintinai išmoksta.
Musulmoniškų mokymo įstaigų kuratoriai salafistai apgailestauja: „Deja, nesant islamiškos alternatyvos, po darželio daugelis vaikų priversti lankyti valstybines mokyklas be islamiškos aplinkos ir auklėjimo. Ypač didelė ir pavojinga spraga žioji 10-15 metų amžiaus tarpsnio vaikams, nes Vienoje nėra tinkamų islamiškų pagrindinių ar vidurinių mokyklų.“
Siekis – atsiriboti nuo visuomenės daugumos ir jos kultūros
„Salafistų intelektualų“ grupę studijos autorius E. Aslanas apibūdina „kaip svarbią teologinę grupę, siekiančią pasenusia pedagogika įbauginti vaikus“. Vertybinį auklėjimą jie grindžia konservatyvia teologija, o daugumos visuomenei neskiria jokio dėmesio, priešingai, „savo vaikus“ nori apsaugoti nuo jos įtakos.
Salafistų intelektualų supratimu, „vaikai turi būti saugomi nuo daugumos visuomenės daromos moralinės įtakos“, kad „vėliau kaip tikri, tikintys žmonės patys galėtų tokiai įtakai atsispirti.“
Nurodoma, jog vaikų darželiuose turi būti švenčiamos musulmoniškos šventės. Ir nors kai kuriuose darželiuose teikiama galimybė švęsti ir krikščioniškas šventes, „tačiau jose musulmonų vaikai nedalyvauja, o štai krikščionių be apskritai nemusulmonų vaikai gali dalyvauti musulmonų šventėse.“ Tokioje strategijoje profesorius E. Aslanas įžvelgia „užslėptą misionieriavimą“.
Tolerancijai ribų nėra: teroristų rėmėja gali ir toliau likti vaikų darželio auklėtoja
Kaip nurodoma studijoje, nors vaikų darželių personalą sudaro įvairios pedagogės, tačiau vaikų auklėtojos yra vien musulmonės. Be to, kai kurie darželiai rinkosi tik musulmones, pridengiančias plaukus skara, kas, beje, prieštarauja lygių teisių įstatymui.
Naują kulminaciją islamiškų vaikų darželių skandalas pasiekė kovo mėnesį, kai viena iš darželio auklėtojų, aštuoniolikametė Fatima U., buvo teisiama už tai, jog rėmė teroro organizaciją „Islamo valstybė“. Ji platino džihadistų propagandinę medžiagą ir netgi norėjo vykti į Siriją bei ištekėti už džihadisto.
Gavusi šešerių mėnesių laisvės atėmimo bausmę trims metams lygtinai, „sesuo Fatima“ galėjo tuoj pat grįžti į savo darbovietę ir toliau auklėti vaikus viename iš islamiškųjų Vienos vaikų darželių.
Musulmoniškiems vaikų darželiams – daugiau nei 30 milijonų eurų?
Svarbus ir finansinis šio Vienos pedagoginio skandalo aspektas: minėtos ikimokyklinės įstaigos bei jas remiančios islamistinės organizacijos yra finansuojamos iš miesto gyventojų mokesčių. Koalicinė socialdemokratų ir Žaliųjų Vienos valdžia spaudai nenorėjo išduoti, kiek pinigų ji iki šiol skyrė musulmoniškam auklėjimui.
„Žinant, kad vaikų darželio steigimas subvencionuojamas maždaug 200 tūkst. eurų, o musulmoniškų darželių Vienoje esama apie 150, susidaro nemenka 30 milijonų eurų suma“, – paskaičiavo austrų dienraščio „Kronen Zeitung“ žurnalistai.
Gruodžio mėnesį vykdytas didžiulis policijos reidas atskleidė, kad darželiams remti skirti miesto biudžeto pinigai ištisus metus tekėjo ir į islamistinius kanalus. Mat, ne vieno šių darželių steigėjai bei vadovai priklauso Musulmonų brolijai, kuri nuo 2013 metų laikoma teroro organizacija.
Liberalūs musulmonai kritikuoja Vienos valdžią
Ši studija turėjo būti smūgis Vienos savivaldybei, puoselėjusiai daugiakultūrio miesto viziją. Tokios vizijos naivumą kritikuoja ir studijos autorius E. Aslanas. Austrijos dienraščiui „Der Standart“ duotame interviu jis reikalavo naujų, griežtų taisyklių ir didesnės kontrolės vaikų darželių steigėjams bei personalui.
„Negali būti, kad Musulmonų brolijos atstovas, vadovaujantis vaikų darželiui Vienoje, atvirai prisipažįsta remiąs karą Sirijoje ir vaizdo įrašuose kalba apie būtinybę „misionieriauti Europoje“, – sako E. Aslanas. – Naivu manyti, kad toks žmogus neutraliai dirbs vaikų darželyje.“
Liberaliųjų Austrijos musulmonų iniciatyva (ILMÖ) sakosi dar 2009 metais „visu aiškumu“ perspėjusi miesto valdžią, kad Musulmonų brolijos ir radikalūs islamistai daro įtaką Vienos vaikų darželiams, mokykloms bei prie mečečių veikiančioms bendrijoms.
„Tačiau nesiimta jokių priemonių. Vienos miestas leidosi mulkinamas ir metų metais nenorėjo matyti realybės. Pagaliau tai turi liautis“, – pareiškė ILMÖ prezidentas Ameras Albayati.
„Mes patvirtiname, jog studijos rezultatai tikri ir teisingi. Mes turim nuotraukų, kuriose šešiametės ir jaunesnės mergytės jau nešioja skaras, ir dar daugelį kitų įrodymų. Iš tų vaikų atimama jų vaikystė ir jų šansai šioje visuomenėje.“ Radikalios įstaigos turi būti uždarytos – reikalauja liberalūs musulmonai.
Jiems pritaria ir Austrijos užsienio reikalų bei integracijos ministras Sebastianas Kurzas: paralelinių visuomenių formavimuisi turi būti užkirstas kelias.