Gėles laikantys kaimo gyventojai susirinko į gedulingas pamaldas cerkvėje Hrabovės gyvenvietės centre prieš prasidedant procesijai į lėktuvo sudužimo vietą netoliese esančiuose laukuose.

Penktadienį taip pat bus atidengtas nedidelis akmeninis paminklas su memorialine lenta. Šią atminimo ceremoniją organizavo vietos lyderiai ir tą teritoriją kontroliuojantys prorusiški separatistai.

Oro bendrovės „Malaysia Airlines“ reiso MH17 lėktuvo katastrofos pirmąsias metines žymi stiprėjanti ginčas, kas atsakingas už to lainerio numušimą.

Ukrainos ir Vakarų šalių pareigūnai teigia, kad lėktuvas buvo numuštas raketa, kurią paleido separatistai arba jiems padedančios Rusijos kariai. Tačiau sukilėliai ir Maskva tvirtina, kad lėktuvui smogė Ukrainos vyriausybės pajėgų naikintuvas arba raketa.

Šiurpūs prisiminimai: kūnai krito tiesiog iš dangaus

Ta tragedija giliai įsirėžė į atmintį vietos gyventojams, kurie prisimena, kaip žuvusiųjų kūnai krito iš dangaus jų ramiame kaime.

„Žmonės išėjo iš namų pasižiūrėti vaikino be galvos, kuris gulėjo ten, – pasakojo kaimo gyventoja Nadežda Cyb. – Tuomet pamačiau mergaitę: ji krito iš dangaus, vartaliodamasi ore ir galiausiai nukrito į mano kaimynės daržą.“

Rozsipnėje 60 metų Ina Tipunova teigė, kad ši lėktuvo katastrofa galėjo išgelbėti šį rajoną nuo dar stipresnių mūšių, nes kovos buvo pristabdytos dėl pradinių valymo darbų, įskaitant ir moters lavono, kuris žnektelėjo pro jos virtuvės stogą, išvežimą. Tačiau bombardavimas netrukus suintensyvėjo. Per jį žuvo dvi jos draugės, gyvenusios netoli geležinkelio. N. Vološina sakė, kad smarkūs mūšiai truko visą rudenį ir nenurimo iki pat vasario.   

Dabar kaimo gyventojai yra priklausomi nuo vieno Ukrainos magnato ir labdaros organizacijų pagalbos. Petropavlika priklauso Rusijos remiamų kovotojų kontroliuojamai teritorijai ir ant N. Vološinos stalo stovi separatistinės Donecko liaudies respublikos vėliavėlė. Tokia pati vėliava plevėsuoja ir ant gyvenvietės tarybos pastato.  

Pensijos išmokamos daugiausia rubliais. Mokykla buvo suremontuota, bet apgriauti namai liko neremontuoti. Kai kurios anglių kasyklos vėl pradeda dirbti, bet kai kurios iš jų veikia neteisėtai, naudodamos mažai saugumo įrangos. 

Labiausiai kaimo gyventojai nori sužinoti, kas yra už tai atsakingas. Vakarų ir Ukrainos pareigūnai dėl šios tragedijos kaltina Rusijos remiamus separatistus arba rusų karius, kurie galėjo numušti lainerį raketomis „žemė – oras“, atgabentomis iš Rusijos. Separatistai ir rusai neigia savo kaltę ir pirštu baksnoja į ukrainiečius.

Visi 298 žmonės, buvęs MH17 laineryje, žuvo, kai tas lėktuvas buvo numuštas 2014 metų liepos 17 dieną virš separatistų kontroliuojamos teritorijos Ukrainos rytuose, kur jau kelis mėnesius vyko kautynės tarp vyriausybės pajėgų ir kovotojų.

Ukrainos ir Vakarų šalių pareigūnai sako, kad lėktuvas buvo numuštas separatistų – galbūt per klaidą – panaudojusių raketą „žemė-oras“. Pasak jų, tų raketų sukilėliams parūpino Rusija, kuri taip pat galbūt apmokė kovotojus jas naudoti. Tuo tarpu separatistai ir Maskva tokius pareiškimus neigia.

Pernai Nyderlandų paskelbtoje preliminarioje ataskaitoje sakoma, kad lėktuvas buvo techniškai tvarkingas likus kelioms iki jo subyrėjimo danguje po susidūrimo „didelės energijos objektais, (atskriejusiais) iš lėktuvo išorės“, kurie galėjo būti raketos šrapnelis.

Praėjus metams po tos tragedijos aukų šeimos tebelaukia tyrimų rezultatų, o Hrabovės gyventojai toje teritorijoje vis dar randa keleivių asmeninių daiktų ir lėktuvo dalių. Vienas vietos gyventojas parodė maždaug automobilio kapoto dydžio lėktuvo korpuso nuolaužą su mėlynos „Malaysian Airlines“ emblemos fragmentu.

Pasak N.Cyb, gatvėje netoli jos namų nukritusio vaikino kūnas kelias dienas gulėjo lauke, kepinant vasaros kaitrai. Gyventojai prašė tą teritoriją kontroliavusių separatistų išvežti lavonus, nes „buvo baisu išeiti į lauką“.

Paklaustas apie pareiškimus, kad kovotojai išvežė ar netgi sunaikino kai kuriuos lavonus, tuometis separatistų lyderis Aleksandras Borodajus, dabar gyvenantis Maskvoje, sakė naujienų agentūrai „The Associated Press“ (AP), kad palaikus teko išvežti, nes jie sparčiai iro karštomis vasaros dienomis.

„Yra moralinė, žmogiška dimensija: negalima palikti lavonų ilgą laiką, o daugelis kūnų buvo sudraskyti, – aiškino jis. – Negalėjom tiesiog jų ten palikti.“

Likus kelioms valandoms iki MH17 lainerio katastrofos AP žurnalistai matė savaeigę zenitinių raketų sistemą „Buk M1“, važiuojančią per separatistų kontroliuojamą Snižnės miestą ir gabenančią keturias 5,5 metro ilgio raketas. Po trijų valandų Malaizijos lėktuvas buvo numuštas už maždaug 10 km į vakarus nuo tos vietos.

Separatistų paneigimus vis labiau silpnina vietos gyventojų pasakojimai, ten buvusių žurnalistų pastabos ir vieno sukilėlių pareigūno pareiškimai. Ukrainos vyriausybė taip pat esą perėmė separatistų pokalbius, rodančius, kad jie yra susiję su šiuo incidentu.

A.Borodajus, pirmąkart duodamas interviu Vakarų šalių žiniasklaidai po savo grįžimo į Maskvą pernai spalį, neigė liudininkų pasakojimus ir nuotraukas, sakydamas, kad jie suklastoti. Tačiau jis turbūt neatsargiai prasitarė, pripažindamas, kad separatistai nenumanė, jog civiliniams lėktuvams buvo leista skraidyti virš karo zonos.

Per kelias savaites iki MH17 katastrofos separatistai numušė kelis Ukrainos karinius transporto lėktuvus. Birželio 14-ąją buvo numuštas lėktuvas Il-76 – tąsyk žuvo visi 49 jame buvę žmonės.

A.Borodajus, kuris atrodo patogiai gyvenantis Maskvoje po to, kai grįžo iš Donecko, kur būdavo dažnai matomas su augalotų čečėnų kovotojų palyda, tvirtino, kad jam iš tiesų nerūpi, kokie bus oficialaus tyrimo rezultatai.

„Jeigu būtų tribunolas arba (būtų paskelbti) kokie nors kiti oficialūs tyrimo rezultatai – turiu pripažinti, kad mane ši istorija dabar mažai jaudina, – sakė jis, sėdėdamas viename prabangiame Maskvos restorane. – Tiesiog žinau, kad ne mūsų kaltė, jog tas „Boeing“ nukrito. Man akivaizdu, kad tai kažkokių Ukrainos pusės veiksmų rezultatas.“