Siunčia rimtą įspėjimą sąjungininkams Europoje: JAV mažina finansavimą NATO

JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija, remiantis net keliais NATO šaltiniais, ėmėsi veiksmų pastebimai sumažinti savo indėlį į kolektyvinį Aljanso biudžetą. Tai gana simbolinis žingsnis netylant abejonėms dėl JAV prezidento įsipareigojimų transatlantiniam aljansui, o Londonui kitą savaitę ruošiantis 70-osios Aljanso metinėms, skelbia CNN.

Anksčiau Jungtinės Valstijos buvo atsakingos už maždaug 22 proc. tiesioginio NATO finansavimo. Minėtosios lėšos skiriamos NATO būstinės išlaikymui, jungtinėms investicijoms į saugumo instrumentus ir daliai bendrų karinių operacijų.

Ekspertai sako, kad toks Vašingtono sprendimas – simbolinis žingsnis, nes tiesioginis NATO biudžetas yra gana menkas, siekia apie 2,5 mlrd. dolerių. Jis nepriklausomas nuo nacionalinių kiekvienos valstybės narės gynybos biudžetų, kuriems Aljansas rekomenduoja nekristi žemiau 2 proc. šalies BVP ribos.

Jungtinių Valstijų gynybos pareigūnai CNN teigia, kad D. Trumpo administracija siekia Amerikos finansinį indėlį sumenkinti iki maždaug 16 proc. Tai reiškia, kad jis beveik prilygtų Vokietijos finansiniam 14,8 proc. įsipareigojimui, nors Jungtinių Valstijų ekonomika ir žymiai didesnė.

Jungtinių Valstijų ir NATO pareigūnai CNN patvirtino, kad kitos Aljanso narės bendromis pastangomis finansų stygių po Amerikos sprendimo kompensuos.

D. Trumpas jau gana seniai kritikuoja sąjungininkus iš NATO, ypač Vokietiją, dėl nenoro laikytis 2 proc. BVP išlaidų gynybai įsipareigojimo. Šiuo metu jo laikosi tik aštuonios iš 29 Aljanso valstybių narių. Visos narės pasižadėjo 2 proc. BVP lygį gynybai pasiekti iki 2024 metų, tačiau tikrai ne visos tą ir ketina padaryti. Nepaisant to, ekspertai vieningai sutinka, kad pastaraisiais metais valstybės narės gynybai skyrė žymiai daugiau lėšų, o tai D. Trumpas priima kaip savo asmeninį nuopelną.

NATO pareigūnai, įskaitant ir generalinį sekretorių Jensą Stoltenbergą, taip pat dėkoja D. Trumpui už išlaidų gynybai augimą. Skaičiuojama, kad nuo 2014 metų šiam kolektyviniam tikslui išleista papildomai 100 mlrd. dolerių. Nepaisant to, taip pat tenka pripažinti po Krymo aneksijos padidėjusios Rusijos agresijos rizikos faktą ir kitus veiksnius, privertusius atsakingiau žiūrėti į gynybos klausimus.

„Visi sąjungininkai sutarė dėl naujos išlaidų dalijimosi formulės. Remiantis šia nauja formule, sąjungininkų Europoje ir Kanados išlaidų dalis didės, o Jungtinių Valstijų – mažės. Tai labai svarbus sąjungininkų įsipareigojimų Aljansui įrodymas ir sąžiningesnis išlaidų naštos pasidalijimas“, – CNN aiškino vienas NATO pareigūnas, panoręs išlikti anonimu.

NATO diplomatas žurnalistams paaiškino, kad dėl naujos formulės sutarta šią savaitę.

Vienas Jungtinių Valstijų gynybos pareigūnas sako, kad pinigai, kuriuos dabar sutaupys Jungtinės Valstijos, leis finansiškai padėti kitiems JAV kariuomenės ir saugumo projektams Europoje, įskaitant programas tokiose valstybėse kaip Aljansui nepriklausančios Ukraina ir Gruzija.

Valstybės narės prie tokių NATO biudžetų prisideda laikydamosi sutartos išlaidų dalijimosi formulės, grįstos šalies BVP. 2019 metų NATO civilinis biudžetas siekia apie 260,5 mln. dolerių, jo lėšos daugiausia skiriamos NATO būstinės Belgijoje išlaikymui ir administravimo išlaidoms.

Karinis Aljanso 2019 metų biudžetas sudaro 1,56 mlrd. dolerių. Šios lėšos finansuoja dalį jungtinių operacijų, strateginį vadovavimą, mokymus bei tyrimus. Tai visų valstybių narių išlaidų gynybai dalis. Remiantis NATO skaičiavimais, bendras narių indėlis kolektyvinei gynybai 2019 metais iš viso sudarė daugiau nei 1 trilijoną dolerių. Bendrą biudžetą turi ir NATO saugumo investicijų programa, iš jo padengiamos svarbiausios investicijos į vadovavimo ir kontrolės sistemas. 2019 metais programos biudžeto lubos siekė 770 mln. dolerių.