Šiurpioje nuotraukoje regėti ilga nuotykių ieškotojų eilė, perlipanti per virvę, pritvirtintą prie sušalusio lavono, kabančio ant kalno beveik devynių tūkstančių metrų virš jūros lygio aukštyje.
Elia Saikaly iš Otavos paskelbė šią nuotrauką siekdamas perspėti kitus alpinistus apie pavojus, tykančius pakeliui į aukščiausią pasaulio viršukalnę.
Prie liūdnos ir sukrečiančios nuotraukos E. Sakaly paliko tokį prierašą: „Vaikomės savo svajonės, o mums po kojomis guli gyvybės netekęs žmogus. Ar dabar Everestas tapo toks?“.
Mirusio žmogaus tapatybė nežinoma.
Per vos devynias dienas žuvo vienuolika alpinistų, kai taip vadinamu gero oro langu siekiantys pasinaudoti kopėjai užstrigo ilgose eilėse, rizikuodami išsekti ir likti be deguonies.
Kino apie nuotykius ir jų mėgėjus kūrėjas E. Saikaly socialiniuose tinkluose paskelbė ir daugiau nuotraukų, vaizduojančių chaosą, apėmusį kalną per pastarąsias dvi savaites – jo liūdnai pagarsėjusio „mirtino sezono“ metu. E. Saikaly teigė „negalėjęs patikėti tuo, ką ten išvydo“.
„Mirtis. Skerdynės. Chaosas. Eilės. Mirusiųjų kūnai pakeliui ir ketvirtosios stovyklos palapinėse. Žmonės, kuriuos mėginau įtikinti grįžti atgal ir kurie galiausiai žuvo. Žemyn tempiami žmonės. Kūnai, per kuriuos perlipama. Viskas, apie ką skaitėte pritrenkiančiose antraštėse, iš tiesų vyko pakeliui į viršūnę“, – rašė E. Saikaly.
Paskui jis apibūdino siaubą, apėmusį stebint, kaip alpinistai perlipa mirusį žmogų.
„Ankstyvo ryto šviesa atvėrė vartus į Everesto viršūnę, o šalia buvo su gyvybe atsisveikinęs žmogus. Visi mes vaikomės savo svajonės, o mums po kojomis guli gyvybės netekęs žmogus. Ar dabar Everestas tapo toks?“.
E. Saikaly atvyko nufilmuoti, kaip į ekspediciją leidžiasi keturios arabės: Joyce Azzam ir Nelly Attar iš Libano, Nadhira Alharthy iš Omano ir Mona Shahab iš Saudo Arabijos. Visos moterys, E. Saikaly ir šerpų komanda pasiekė viršukalnę ankstyvą ketvirtadienio rytą.
Jie čia užkopė ne vieni. Tądien viršūnę pasiekti bandė apie du šimtai alpinistų, daugelis jų buvo prastai pasiruošę, netinkamai pasirinkę įrangą ir menkai fiziškai pasirengę iššūkiui. E. Saikaly teigimu, tai buvo tikras košmaras.
„Per 20 minučių pamatėme, kaip vienas kopėjas neštuvais gabenamas žemyn. Per 60 minučių jau išvydome, kaip visiškai paklaikusį kopėją ant žemės paguldo du šerpai. Neaišku, kas iš tiesų vyksta, tačiau panašu, kad žmogų ištiko rimtas ūmios aukštumų ligos priepuolis. Tačiau turi lipti aukštyn ir laikytis milžiniškoje eilėje. O per dvi su puse valandos jau pamatėme prie virvės pritvirtintą mirusį kopėją. Kiekvienam teko per jį peržengti. Tai išties trikdo ir sukrečia“, – pasakojo menininkas.
Tvirti ir gerai fiziškai pasirengę E. Saikaly ir jo bendražygės bei gidai iš kompanijos „Madison Mountaineering“ pamažu slinko viršun. Viršūnę jie pasiekė po maždaug devynių valandų nuolatinio kopimo.
„Ten visiškas chaosas ir suirutė. Kelios moterys nusiplėšė kaukes ir manęs paklausė: „Kur viršūnė?“. Aš atsakiau: „Nejau nematote tų prieš mus stovinčių 50 žmonių?“. Ten buvo begalė žmonių, visi kovojo dėl to paties ploto. Šį kartą aš net nesivarginau ir nesibroviau“, – pasakojo E. Saikaly.
„Viena vertus, ten nepaprastai gražu. Toms arabėms pavyko užkopti. Viršūnę jos pasiekė elegantiškai, grakščiai ir oriai. Tačiau tiek daug žmonių buvo visiškai nepasiruošę, nepasirengę fiziškai, pasižymėjo prastu organizuotumu. Kelyje tykojo spūstys ir mirtys. Kita vertus, kopimas gali virsti tikra aistra. Tačiau tai gali būti ir katastrofa. Ir tuomet klausinėji savęs, kodėl ir kam viso to reikia?“ – rašė E. Saikaly.
Ant Everesto mirus alpinistui iš JAV bendras šio sezono aukų skaičius padidėjo iki 11, antradienį pranešė pareigūnai.
61-erių amerikietis Christopheris Johnas Kulishas jau buvo pasiekęs 8 848 m aukščio kalno viršūnę ir pirmadienio vakarą saugiai pasiekė stovyklą, esančią kiek žemiau.
„Pasak jo ekspedicijos organizatorių, staiga jam sustreikavo širdis, ir jis mirė Pietų balne“, – sakė Nepalo turizmo departamento atstovė Mira Acharya.
Nepalas šių metų pavasario kopimo sezonui išdavė rekordiškai daug leidimų (381), kainuojančių po 11 tūkst. JAV dolerių (9,88 tūkst. eurų), o dėl blogų orų sumažėjus kopimui palankių dienų susidarė norinčių pabuvoti ant kalno viršūnės spūstys.
Buvęs Nepalo alpinizmo asociacijos pirmininkas Angas Tseringas Sherpa sakė, kad per šių metų sezoną dėl nepalankių orų buvo mažai kopimui tinkamų dienų, todėl daug komandų tebelaukia savo eilės.
„Ilgą laiką būnant „mirties zonoje“ didėja nušalimo, kalnų ligos ir net mirties rizika“, – pabrėžė jis.
Nuo 1953 metų, kai į Everestą pirmieji įkopė Edmundas Hillary ir Tenzingas Norgay, alpinizmas Nepale tapo pelningu verslu.
Daugumą alpinistų, kopiančių į Everestą, lydi po vedlį nepalietį ir tai reiškia, kad artimiausiomis savaitėmis į viršūnę keliaus daugiau kaip 750 žmonių.
Dar mažiausiai 140 alpinistų buvo išduoti leidimai kopti į Everestą iš šiaurinės, Tibeto pusės, nurodo ekspedicijų operatoriai. Per visus praėjusius metus į Everestą įkopė 807 žmonės ir tai buvo rekordinis skaičius, bet šiemet jis gali būti viršytas.
Šiuo metu yra kopimo į daug Himalajų kalnų, tarp jų Everestą, pikas. Palankios oro sąlygos kopimui būna nuo balandžio pabaigos iki gegužės pabaigos.
Pirmadienį Nepalo tarnybos pranešė, kad nuo Everesto šlaitų buvo išgabenti keturių žuvusių alpinistų kūnai, taip pat apie 10 tonų šiukšlių, surinktų baigiantis šių metų pavasario kopimo sezonui.
Šylant pasaulio klimatui Himalajų ledynai tirpsta ir atidengia kalnuose žuvusių žmonių palaikus, taip pat daugybę šiukšlių, susikaupusių per komercinio alpinizmo dešimtmečius, kai atvyksta vis daugiau turtingų turistų, per daug nesukančių galvos dėl savo paliekamų nemalonių pėdsakų.
Žiniasklaidos pranešimuose sakoma, kad praeitą savaitę sraigtasparniais buvo išskraidinti keturi kūnai.
Nepalo turizmo departamento atstovas Dandu Rajas Ghimire sakė naujienų agentūrai AFP, kad palaikų tapatybė šiuo metu nustatinėjama.
Vyriausybės pasiųsta 14 tvarkytojų grupė apie šešias savaites rinko šiukšles bazinėje stovykloje ir aukščiausioje, 4-ojoje stovykloje, esančioje beveik 8 km aukštyje virš jūros lygio. Jie surinko daugybę tuščių skardinių, butelių, plastiko ir išmestos laipiojimo įrangos.
„Pasiekėme šio šio sezono tikslą... Tikimės, kad galėsime tęsi, ką esam pradėję“, – sakė D. R. Ghimire.
Kariuomenės sraigtasparniai ir nešikai gabeno atliekas į Namče Bazarą – paskutinį didelį miestą kelyje į Everestą.
Pasak tarnybų, dalis šių šiukšlių bus išsiųstos perdirbti į Katmandu.
Seniai pramintas kelias į 8 848 metrų aukščio viršūnę, kuriuo kasmet praeina šimtai žmonių, yra nusėtas išmesta laipiojimo įranga, tuščiais dujų kanistrais ir net žmonių išmatų sluoksniu.
„Turime kas kelerius metus surengti šią [tvarkymo] programą, ypač aikštesnėse stovyklose, kad apvalytume kalną“, – sakė tvarkytojų grupės vadovas Pasangas Nuru Sherpa.
Nepalui ir Kinijai, kurių bendra siena kerta šį kalną, sunkiai sekasi tvarkytis su daugybe atliekų ir šiukšlių, paliekamų didėjančio skaičiaus alpinistų.
Prieš šešerius metus Nepalas pradėjo imti iš kiekvienos grupės 4 000 JAV dolerių užstatą už šiukšles. Ši suma yra grąžinama, jeigu kiekvienas alpinistas nuo kalno parneša mažiausiai 8 kg šiukšlių.
Vis dėlto tik pusė atvykėlių grįžta su šiukšlėmis.
Vasarį Kinija uždraudė ne alpinistams būti savojoje Everesto bazinėje stovykloje Tibeto pusėje, siekdama apvalyti jai priklausančią kalno dalį.
Šį sezoną Everesto viršūnę pasiekė šimtai alpinistų. Tikėtina, kad jų skaičius bus didesnis nei pernai užfiksuotas rekordas, kai viršūnėje pabuvojo 807 žmonės.