Pasak jos, „Islamo valstybės“ ekstremistai kaip priešininkai ją nuvylė.
„Jų nėra tiek ir daug, ir jie linkę pabėgti, – papasakojo ji laiške portalui „Business Insider“. – Manau, kad dauguma patyrusių karių sutelkta Mosule ir Rakoje, ir būtent ten bus didžiausi mūšiai.“
Pasak jos, pasitelkus socialinę žiniasklaidą „Islamo valstybei“ pavyko sudaryti įspūdį, kad ji yra „didesnė ir baisesnė“ nei iš tikrųjų.
Nors grupuotė prisiėmė atsakomybę už teroristinius išpuolius, per kuriuos žuvo šimtai žmonių Paryžiuje, Beirute, Bagdade, Ankaroje ir Sinajaus pusiasalyje, jos viltys sukurti valstybę sparčiai mažėja, praneša „The New York Times“.
„Tai nėra didžiulė, šventa, nenumaldoma jėga, galinti amžiams pasmerkti netikinčiuosius, – sako ji. – Tai tiesiog purvinų, dvokiančių, necivilizuotų kiaulių banda, kurios išsilaksto vos tik kas joms pasipriešina. Tikrai ne daugiau, nei krislas akyje.“
Buvęs Kanados modelis, 46 m. H. Bohman, dar žinoma kaip Tiger Sun, yra viena iš kelių dešimčių vakariečių, prisijungusių prie kurdų grupuočių, kurios kovoja su „Islamo valstybe“ Irake ir Sirijoje.
Buvusį modelį ryžtis tokiam žingsniui įkvėpė propagandinis ISIS vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas kanadietis, prisijungęs prie „Islamo valstybės“ ekstremistų, papasakojo ji „Daily Mail“. Pernai ji pakliuvo į motociklo avariją ir vos nemirė, o išgijusi kovo mėnesį iš Vankuverio nuskrido į Iraką.
Prieš tai ji niekada nėra buvusi mūšio lauke. Ji prisijungė prie YPJ – kurdų „Liaudies savigynos būrių“ (YPG) moterų bataliono.
Pasak jos, prisijungti prie YPJ buvo lengva – daug lengviau, nei galima tikėtis vykstant iš Vakarų į būsimo karo epicentrą.
Atvykusi į Iraką ji kelias dienas pagyveno saugiame name, o po to laivu persikėlė per Tigro upę į šiaurės rytų Siriją. Čia jai buvo surengti trumpi mokymai ir ji buvo paskirta į savo pirmąjį būrį, kuris nedaug dalyvavo veiksmuose. Pasak A. Bohman, jos užduotis dažniausiai buvo stebėti teritoriją, o vienintelis realus grėsęs pavojus – tapti sunkvežimio su savižudžiu vairuotoju taikiniu. Tačiau kai buvo perkelta į daugiau patirties turintį būrį, ji ėmė dalyvauti kovose.
„Būtent čia mane pirmą kartą peršovė snaiperis, kai ėjau iš lauko tualeto į mūsų štabą, – pasakė ji. – Mes esame mobilusis būrys, tad nemažai judėjome ir dalyvavome didelėje kampanijoje į pietus nuo Til Temiro.“
Intensyviausiose kovose ji sudalyvavo birželį, prisijungusi dar prie kito būrio. Praėjus vos valandai po to, kai ji prisijungė prie brigados, joje kovojęs vokietis pasakė, kad jie vyks į frontą.
„Mūsų grupė buvo nedidelė – šeši vakariečiai, iš kurių aš vienintelė moteris... Bet mes visi, įskaitant mūsų vadą, nekantriai laukėme mūšio, – pasakoja ji. – Ieškodami fronto kiek nuklydome į šoną ir pamanėme, kad netyčia atsidūrėme „Islamo valstybės“ teritorijoje, o tada pamatėme ant kelio gulinčius negyvus žmones. Vairuotojai kaip išprotėję kvietėsi pagalbą per telefoną ir radiją. Patyriau didžiausią kada nors jaustą įtampą, nes nežinojome, kur „Islamo valstybė“.
Grupė pamėgino atsitraukti ir susiorientuoti. Kitą rytą jiems šešiems buvo įsakyta užimti Til Abiadą – Šiaurės Sirijoje, netoli sienos su Turkija esantį miestą, kontroliuojamą ISIS. A. Bohman, kuri savo žygių su YPJ įrašus skelbia „Youtube“ svetainėje, paskelbė įrašą prieš pat misijos pradžią.
Ji juokiasi iš situacijos absurdiškumo.
„Mes šešiese prieš, kaip buvo manoma, daugiau nei šimtą islamistų, bet nieko nepaisydami šokome į tanką ir išvažiavome“, – pasakoja ji.
Priartėję prie savo tikslo jie sutiko 12 kurdų, kurie jau buvo užėmę poziciją šalia tilto, vedančio į miestą. Norint patekti į miestą, kurdams reikėjo užimti tiltą.
„Likusią dienos dalį kovėmės už tą tiltą, ir tada į mane paskutinį kartą šovė snaiperis. Kulka prazvimbė taip arti mano galvos, kad aš ją pajutau, – sako ji. – Laikėme užėmę tą tiltą per naktį, kol atvyko pastiprinimas, ir kitą dieną jie užėmė miestą. Dabar jame praktiškai nebeliko islamistų.“
Po mūšio moteris trumpam grįžo į Kanadą atsigauti, nes dėl prastos mitybos nuo tada, kai įstojo į YPJ, ji numetė apie 14 kg. Bet vos tik grįžusi į Vankuverį ji jau nekantravo grįžti atgal kovoti Rodžavoje arba Vakarų Kurdistane. Ji ten nuvyko rugsėjo pradžioje ir iki šiol kovoja YPJ būryje.
Vis dėlto gyvenimas Sirijoje nėra vien mūšiai, kitaip nei yra manoma, aiškina ji. Apie 95 proc. laiko ji praleidžia miegodama, valgydama, tvarkydamasi, bendraudama ar eidama sargybą.
„Mūsų gyvenimas ne toks, kaip žmonės įsivaizduoja, – sako ji. – Nuolat nekariaujame įnirtinguose gyvybės ar mirties mūšiuose, virš galvų zvimbiant kulkoms ir sprogstant sviediniams.“
Taip pat klaidingai manoma, kad pagrindinė kova vyksta su ISIS, sako ji.
„Tikrasis priešas yra žmogus, kuriam dirba ISIS, – sako ji ir patikslina: „Iš tiesų tai genocidiškas Turkijos prezidentas [Recepas Tayyipas Erdoganas], kuris galiausiai pavers Turkiją diktatoriška valstybe, mėgindamas išžudyti kurdus.“
Tai jau ne pirmas šiais metais kaltinimas Turkijai, kad ji remia „Islamo valstybę“. Ne paslaptis, kad Turkijos vadovybė išaugusį kurdų nacionalizmą laiko didesne grėsme saugumui nei ISIS.
Po to, kai Turkijos kariai numušė rusų karinį lėktuvą, rusų vadovybė pareiškė turinti įrodymų, kad paties R. Erdogano šeima susijusi su „Islamo valstybės“ naftos kontrabanda į Turkiją.
R. Erdoganas savo ruožtu pareiškė, kad jei Rusija pateiks įrodymų, jis atsistatydins. Pasak jo, iš tiesų jo režimas siekia sumažinti ISIS grėsmę regione.
JAV pareigūnai pareiškė, kad NATO sąjungininkams puikiai sekasi kovoti su „Islamo valstybe“.
A. Bohman sako, kad prisijungus prie YPJ ją labiausiai įkvepia vakariečiai, kurie reaguoja greičiau, nei jų šalies vadovybė, ir patys atvyksta kovoti su ISIS.
„Mūsų nedaug, bet mums iš tiesų rūpi žmonija, – pasakė ji. – Mes tikime, kad elgiamės teisingai, mėgindami sustabdyti blogį ir padėdami tiems, kurie negali apsiginti patys. Mes esame kalavijas, kurį sudaro žmonės iš viso pasaulio, nebelaukiantys, kol jų šalių vadovybė juos vėl nuvils. Mes patys įgyvendiname pokyčius, kuriuos norime matyti.“