Siekiant išvengti Rusijos ir NATO konflikto intensyvinamos diplomatinės pastangos

Be to, Vokietijos, Čekijos, Slovakijos ir Austrijos užsienio reikalų ministrai apsilankys Kijeve. Ukraina savo ruožtu stengėsi išsklaidyti susirūpinimą, Jungtinėms Valstijoms perspėjus, kad Maskva suintensyvino pasiruošimus didelio masto invazijai.

Anot JAV pareigūnų, Kremlius prie sienų su Ukraina sutelkė apie 110 tūkst. karių, bet žvalgyba dar nepateikė atsakymo, ar Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas iš tiesų apsisprendė pulti kaimyninę šalį.

Pasak amerikiečių, Rusija iki vasario vidurio tikriausiai sutelks pakankamas pajėgas – apie 150 tūkst. karių – kad galėtų surengti didelio masto įsiveržimą.

Pareigūnai teigė, kad tokios pajėgos būtų pajėgios per dvi paras užimti sostinę Kijevą. Prognozuojama, kad per tokią operaciją žūtų iki 50 tūkst. civilių gyventojų, 25 tūkst. Ukrainos ir 10 tūkst. Rusijos karių. Be to, įsiveržimas tikriausiai paskatintų iki 5 mln. pabėgėlių antplūdį – daugiausiai į Lenkiją.

Ukraina baiminasi, kad karas nusineštų ne vien žmonių gyvybių, bet ir dar labiau sutrikdytų braškančią šalies ekonomiką.

Jeigu Maskva užpultų Ukrainą, Vakarų šalys žada įvesti Rusijai griežtų sankcijų, įskaitant nukreiptas prieš dujotiekį „Nord Stream 2“, turintį padvigubinti rusiškų gamtinių dujų eksporto į Vokietiją apimtis.

Rusija savo ruožtu reikalauja NATO garantijų, kad Ukraina niekada nebus priimta į šį aljansą, taip pat nori, kad blokas išvestų savo pajėgas iš savo narių Rytų Europoje.

„Apokalipsinės pranašystės“

Maskva neigia besiruošianti pulti Ukrainą. Ukrainiečių prezidento Volodymyro Zelenskio vienas iš patarėjų sakė, kad krizės diplomatinio sprendinio tikimybė išlieka „reikšmingai didesnį negu tolesnio eskalavimo grėsmė“.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba taip pat siekė išsklaidyti įtampą.

„Netikėkite apokalipsinėmis pranašystėmis. Skirtingos sostinės turi skirtingų scenarijų, bet Ukraina pasiruošusi bet kokiai įvykių raidai“, – savo „Twitter“ žinutėje teigė jis.

Prancūzijos, kuri šiuo metu pirmininkauja Europos Sąjungai, prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį lankysis Maskvoje, o antradienį – Kijeve. Jis tikisi paskatinti pastangas deeskaluoti krizę.

Numatoma, kad E. Macronas pasiūlys atgaivinti įstrigusius Minsko taikos susitarimus, kuriais siekta išspręsti konfliktą tarp provakarietiškos Kijevo vyriausybės ir Maskvos palaikomų separatistų Rytų Ukrainoje.

Ši kelionė kelia politinę riziką ir pačiam E. Macronui, kuris balandį sieks būti perrinktas antrai kadencijai.

Be to, pirmadienį Vokietijos kancleris Olafas Scholzas Vašingtone susitiks su J. Bidenu.

„Uoliai dirbome, kad pasiųstume Rusijai aiškią žinią, jog jai teks brangiai sumokėti, jeigu jie įsiveržtų į Ukrainą“, – prieš susitikimą O. Scholzas sakė interviu dienraščiui „The Washington Post“.

„Labai vertinu, ką prezidentas Bidenas daro per dvišales derybas tarp Jungtinių Valstijų ir Rusijos. Jos – labai sudėtingos“, – pridūrė jis.

Į Rusijos pajėgų telkimą J. Bidenas sureagavo siūlymu pasiųsti į NATO rytinį flangą apie 3 000 amerikiečių karių. Sekmadienį dalis šio kontingento jau atvyko į Lenkiją.

Tačiau JAV nacionalinio saugumo patarėjas Jake'as Sullivanas sekmadienį sakė televizijai „Fox News“, kad J. Bidenas „nesiunčia pajėgų karui pradėti arba kovoti kare su Rusija Ukrainoje“.

„Pasiuntėme pajėgų į Europą, kad apgintume NATO teritoriją“, – pabrėžė jis.

O. Scholzas sekmadienį sakė, kad Berlynas pasiruošęs pasiųsti papildomų karių į Baltijos šalis. Lietuvoje šiuo metu laikoma 500 vokiečių karių, kurie yra NATO priešakinių pajėgų dalis.

Tuo metu Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock pirmadienį pradės dviejų dienų vizitą Kijeve kartu su Čekijos, Slovakijos ir Austrijos diplomatijos vadovais.

O. Scholtzas ateinančią savaitę taip pat planuoja apsilankyti Maskvoje ir Kijeve.