Balkanų kaimynės jau seniai ginčijasi dėl istorijos ir kalbos, o ankstesnė Bulgarijos vyriausybė 2020 m. blokavo Šiaurės Makedonijos ilgalaikį siekį pradėti derybas dėl narystės ES.
Antradienį abi šalys susitiko ir pažadėjo kartu dirbti, kad sumažintų įtampą. „Esame čia, nes nebijome krizių ir tikime, kad galime jas išspręsti“, – po derybų su Šiaurės Makedonijos kolega Dimitaru Kovačevskiu sakė Bulgarijos ministras pirmininkas Kirilas Petkovas.
Jis pažadėjo puoselėti gerus kaimyninius santykius ir palankiai įvertino darbo grupių, kurios susitiks kas mėnesį aptarti bendrus ekonomikos, infrastruktūros, ES bendradarbiavimo, kultūros ir istorijos projektus, sukūrimą. Savo ruožtu D. Kovačevskis sakė tikįs, kad derybos „atkurs politinį dialogą“ siekiant narystės ES.
Susitikimas Sofijoje įvyko praėjus vos savaitei po pirmojo susitikimo Skopjėje ir po neseniai vykusių rinkimų abiejose šalyse. K. Petkovo partija laimėjo visuotinius rinkimus praėjusių metų pabaigoje, o D. Kovačevskis buvo prisaikdintas šį mėnesį. Bulgarija buvo pirmoji šalis, pripažinusi savo pietvakarių kaimynės nepriklausomybę, kai prieš 30 metų ši atsiskyrė nuo buvusios Jugoslavijos. Tačiau nuo to laiko Bulgarija blokuoja derybas dėl Šiaurės Makedonijos narystės ES – Sofija ginčija makedonų kalbos kilmę vadindama ją bulgarų dialektu. Abi šalys taip pat savinasi kai kuriuos istorinius įvykius ir asmenis, daugiausia iš Osmanų eros.
Sofija ir toliau reikalauja labiau gerbti geros kaimynystės susitarimą, kurį pasirašė su Skopje 2017 metais. Visų pirma ji nori, kad būtų nutraukta bulgarų „mažumos“ diskriminacija Šiaurės Makedonijoje, neapykantos kalba žiniasklaidoje ir pakeisti istorijos vadovėliai.
Antradienį „Gallup“ atliktos apklausos duomenimis, 60,8 proc. bulgarų palaiko Šiaurės Makedonijos siekį įstoti į ES, bet tik tuo atveju, jei Skopjė gerbs 2017 m. susitarimą.
