Tokijas didina išlaidas gynybai ir ketina susikurti priešraketinės gynybos skydą, didėjant Šiaurės Korėjos keliamai grėsmei.

Jos yra dalis 860 mlrd. dolerių (725 mlrd. eurų) nacionalinio biudžeto ateinantiems fiskaliniams metams, prasidedantiems balandį. Be to, ateinančiais metais planuojama rekordiškai daug lėšų skirti medicinai ir socialinėms reikmėms, nes Japonijos visuomenei sparčiai senstant šios sritys reikalauja vis daugiau išteklių.

Gynybos biudžetas didinamas jau šeštus metus iš eilės. Tokijas siekia sustiprinti kariuomenę, atsižvelgdamas į Pchenjano režimo keliamą grėsmę. anksčiau šiais metais Šiaurės Korėja paleido dvi balistines raketas praskrieti virš Japonijos ir pagrasino „paskandinti“ ją vandenyne.

Praeitą mėnesį Šiaurės Korėja išbandė tarpžemyninę balistinę raketą (ICBM); ji nukrito Japonijos išskirtinės ekonominės zonos vandenyse.

Papildomos lėšos gynybai bus nukreiptos padengti pasiruošimus dislokuoti šalyje JAV antžeminės priešraketinės gynybos sistemos „Aegis Ashore“ elementus.

„Kai Šiaurės Korėja stiprina savo balistinių raketų pajėgumus, mums reikia iš pagrindų sustiprinti savuosius pajėgumus“, – anksčiau šį mėnesį sakė gynybos ministras Itsunori Onodera.

Per praeitą mėnesį surengtą savo pirmąjį vizitą Japonijoje JAV prezidentas Donaldas Trumpas išreiškė palaikymą Tokijo pastangas stiprinti savo karines pajėgas ir pareiškė, jog Vašingtono sąjungininkė Ramiojo vandenyno regione turėtų įsigyti amerikietiškos ginkluotės, kad būtų pajėgi apsiginti.

„Tai (reiškia) daug darbo vietų mums ir didelį saugumą – Japonijai“, – sakė D. Trumpas.

Japonija taip pat planuoja iš JAV gamintojų įsigyti didelio nuotolio sparnuotųjų raketų, galinčių nuskrieti apie 900 kilometrų.

Šis žingsnis vertinamas itin prieštaringai, nes Japonijos pacifistinė konstitucija draudžia naudoti jėgą kaip priemonę tarptautiniams konfliktams spręsti.

Japonijos karinė doktrina ilgą laiką buvo apribota savigyna. Šalies gynyba ir galimybė naudoti karinę jėgą priešo teritorijoje yra smarkiai priklausoma Amerikos pagal Japonijos ir Jungtinių Valstijų saugumo aljansą.

Didžiausios opozicinės centro kairiosios Japonijos konstitucinės demokratų partijos vadovas Yukio Edano sakė, kad puolamųjų raketų dislokavimo klausimas bus „labai didelis nesutarimų šaltinis“ per ateinantį mėnesį vyksiančius parlamento debatus dėl biudžeto.

Japonijos premjeras Shinzo Abe teigia, kad šalis išlaikys dešimtmečius vykdytą politiką. Vis dėlto jis nori, kad šalis iš naujo nuspręstų dėl savo gynybos pajėgumų, kad jie atitiktų „rūsčią tikrovę“.

„Abe administracija naudojasi Šiaurės Korėjos grėsme kaip svertu, kad atnaujintų savo gynybos sistemą“, – sakė Tokijuje įsikūrusio J. F. Oberlino universiteto tarptautinės politikos ir regioninio saugumo profesorius Akira Kato.

„Tikėtina, kad Japonija kol kas toliau stiprins savo gynybinę galią“, – tyrėjas sakė naujienų agentūrai AFP.