Vos į ketvirtą dešimtį įkopusi Kim Yo Jong kartu su broliu dalyvavo aukščiausio lygio susitikimuose su JAV prezidentu Donaldu Trumpu ir Kinijos prezidentu Xi Jinpingu, sėdėjo šalia JAV viceprezidento Mike‘o Pence‘o, atstovaudama Šiaurės Korėjai per 2018 metų žiemos olimpines žaidynes, ir tapo pirmąja valdančiosios šeimos nare, apsilankiusia Seule, kur perdavė savo brolio kvietimą Pietų Korėjos prezidentui Moon Jae– inui susitikti Pchenjane.
Opiausia galima problema: ji – moteris visuomenėje, griežtai kontroliuojamoje vyrų. Nors nemaža dalis Šiaurės Korėjos apžvalgininkų teigia, kad giminystės linija yra svarbesnė nei lytis, kiti nusiteikę skeptiškai.
Dėl Šiaurės Korėjos feodalinio patriarchato „Yo Jong vaidmuo, tikėtina, apsiribos regento funkcijomis – daugių daugiausia“, sakė Yoo Ho-yeolas, Korėjos universiteto Šiaurės Korėjos studijų dėstytojas, buvęs Pietų Korėjos suvienijimo bei gynybos ministerijų konsultantas.
„Ne tik vadovybė, kurioje dominuoja vyrai, bet ir eiliniai šalies žmonės priešintųsi moteriai lyderei“, – sakė Yoo Ho-yeolas.
Kylant vis daugiau klausimų dėl Kim Jong Uno sveikatos, centriniu ir svarbiausiu tampa klausimas: ar jo sesuo Kim Yo Jong taps pirmąja Šiaurės Korėjos moterimi lydere.
Valstybinė žiniasklaida nieko nerašo apie Kim Jong Uną jau dvi savaites, ir tai paskatino sąmyšį bei spėliones, kad jis sunkiai serga ir negalės eiti vadovo pareigų.
Šiaurės Korėją valdo jau trečioji Kim Yo Jongo šeimos dinastijos karta, nuo tada, kai po Antrojo pasaulinio karo susikūrė ši valstybė. Per tą laiką čia susiformavo vienas iš stipriausių pasaulyje asmenybės kultų.
Kai Kim Jong Unas perėmė valdžios vairą po savo tėvo mirties 2011 metais, iškilo opus klausimas: ar jaunas, dar nė trisdešimties metų neturintis lyderis sugebės valdyti šalį, kuri garbina vyresniškumą. Netrukus jis pademonstravo savo valdžią nusenusiems generolams ir eliminavo galimus konkurentus: jis surengė egzekuciją savo dėdei Jang Song Thaekui, vienu metu ėjusiam jo pavaduotojo pareigas, ir buvo įtariamas įsakęs nužudyti savo vyresnįjį įbrolį Kim Jong Namą Malaizijoje, gyvenusį faktinėje tremtyje.
Daugeliu atžvilgiu Kim Yo Jong – beveik dešimtmetį dalyvaujanti valstybės aparato veikloje – yra geriau pasirengusi perimti aukščiausiojo lyderio postą. Be to, ji turbūt galėtų nustebinti visus, kas abejoja jos sugebėjimais valdyti šalį, teigia Soo Kim, „Rand Corp.“ politikos analitikė, kuri specializuojasi Korėjos pusiasalio srityje.
„Prasideda ir baigiasi“
„Aš nemanau, kad jai reikėtų nerimauti dėl to, ar Šiaurės Korėjos tauta pripažins ją kaip lyderę remiantis Kim šeimos giminystės linija, – teigė Soo Kim. – Šiaurės Korėjos likimas prasideda ir baigiasi sulig Kim šeima.“
Kiti galimi Kim Jong Uno įpėdiniai vyrai yra jaunesni ar mažiau patyrę Pchenjano valdžios koridoriuose. Jo brolis Kim Jong Cholas neturi jokio oficialaus titulo ir jam, regis, labiau rūpi gitaros nei politika, tuo tarpu jo sūnėnas Kim Han Solas pasmerkė režimą ir, manoma, šiuo metu gyvena užsienyje.
Pietų Korėjos žiniasklaida skelbė, kad Kim Jong Unas turi dešimties metų sūnų, bet Šiaurės Korėjos valstybinė žiniasklaida nėra oficialiai rašiusi nei apie vieną Kim Jong Uno vaiką. Thae Yong Ho, buvęs Šiaurės Korėjos diplomatas, dirbęs šalies ambasadoje Londone, vėliau dezertyravęs į Pietų Korėją, interviu radijui sakė, kad vienas iš galimų valdžios perėmėjų yra Kim Pyong II, vienintelis gyvas Šiaurės Korėjos įkūrėjo Kim II Sungo sūnus, grįžęs į šalį pernai po keturių dešimtmečių diplomato darbo užsienyje.
„Tie, kurie tarnauja Kim Jong Unui, yra pirmoji karta, priklausanti 60–80 metų amžiaus grupei, tad su Yo Jong juos skiria mažiausiai trisdešimt metų. Jų akimis, Yo Jong yra viso labo naujokė“, – teigė Thae Yong Ho. Tas pats argumentas skambėjo, kai valdžią perėmė Kim Jong Unas, nors jo jaunystė nesutrukdė jam tapti lyderiu ar kontroliuoti vyresniąją gvardiją.
Bet kuriuo atveju Kim Yo Jong išlieka ryškiausia įpėdine. Gimusi 1988 ar 1989 metais, vaikystėje ji buvo išpūstažandė, mėgstanti šokti mergytė, savo tėvo, velionio diktatoriaus Kim Jong II vadinama „princese Yo Jong“, rašoma Kim Jong Uno biografijoje „Didysis perėmėjas“, kurią parašė Anna Fifield.
Kim Yo Jong, kaip ir jos brolis išvyko į Berną, Šveicariją, kur mokėsi iki maždaug 2000 metų, vėliau grįžo studijuoti į Šiaurės Korėją.
Kylantis įvaizdis
Jos pasirodymas šalia brolio mirus jų tėvui nusiuntė Šiaurės Korėjai žinutę: ji priklauso, kaip teigiama, iš šventojo kalno Paektu kilusios giminystės linijai. Anot Pietų Korėjos, neturkus ji užėmė aukštas pareigas Darbininkų partijos Propagandos ir agitacijos departamente, kur buvo atsakinga už lyderio įvaizdžio valstybinėje žiniasklaidoje kūrimą – panašų postą užėmė ir jos tėvas, kai buvo ruošiamas valdžios perėmimui.
Ji nuosekliai kilo karjeros laipteliais ir tapo artimiausia savo brolio patikėtine, lydinčia jį patikrinimuose į gamyklas, ūkius ir karinius padalinius.
Vėliau jos didelio atgarsio sulaukę pasirodymai tarptautinėje arenoje, įskaitant ir pačias žemiškiausias užduotis, pavyzdžiui, padėti užgesinti lyderiui cigaretę traukiniui stabtelėjus stotyje Kinijoje, padėjo įtvirtinti jos statusą.
„Dabar, Kim Yo Jung jau pakilus į aukšto statuso pozicijas, į ją nebežiūrima kaip į moterį, veikiau kaip į lyderę, kuri paveldėjo didesnį nei kiti teisėtumą valdyti, – sakė Chunas Yungwoo, buvęs Pietų Korėjos atstovas tarptautinėse derybose dėl Šiaurės Korėjos branduolinės programos nutraukimo. – Šiaurės Korėja, be abejonės, yra viena iš labiausiai šovinistinių vyriškos lyties visuomenių pasaulyje, bet giminystės linija plius statusas Korėjos darbininkų partijoje nustumia į šalį lyties klausimą.“
Kim Yo Jong įtaka ypač tapo matoma šių metų kovą, kai ji asmeniškai atsakė į D. Trumpo laišką, kuriame buvo siūloma pagalba kovoje su „Covid– 19“. Kaip rašoma valstybinės Korėjos naujienų agentūros pranešime, ji teigė, kad D. Trumpo „glaudžių santykių“ su jos broliu nepakanka, kad būtų išspręsti skirtumai tarp ilgalaikių priešų, – taip mestelėdama nedidelę užuominą į tai, kaip ji spręstų JAV– Šiaurės Korėjos santykius, jei perimtų valdžią.
„Įtakingesni“
„Mes labai viliamės sulaukti dienos, kai santykiai tarp dviejų šalių bus tokie pat geri, kaip santykiai tarp dviejų šalių lyderių, bet laikas parodys, ar tai iš tiesų įmanoma, – sakė ji. – Tačiau mes niekada neeikvosime laiko menkniekiams, veikiau toliau keisimės patys, kad taptume iki tol įtakingesni, kaip kad ėjome ta kryptimi pastaruosius dvejus metus.“
Kim Hong-gulas, jauniausias buvusio Pietų Korėjos prezidento Kim Dae-jungo sūnus ir išrinktasis įstatymų leidėjas, sakė, kad Kim Yo Jong atrodė tvirtai laikanti valdžios vadeles, kai Seulo delegacija lankėsi Pchenjane per šalių lyderių viršūnių susitikimą 2018 metais.
„Iš tolo mačiau – mums atvykus oro uoste ir Pchenjane per banketą, – kaip Yo Jong, būdama šalia brolio, nepriekaištingai rūpinasi viskuo, – sakė Kim Hong-gulas. – Atrodė, kad ji ten aukščiausios grandies vadovė.“
Teoriškai, niekas negali sutrukdyti moteriai perimti valdžią Šiaurės Korėjoje, net jei marionetiniame šalies parlamente – su mažiausia lyčių įvairove pasaulyje – dauguma narių yra vyresnio amžiaus vyrai. Konstitucijoje teigiama, kad „moterims ir vyrams suteikiamas vienodas socialinis statusas ir lygios teisės.“
Vis dėlto kai kurie analitikai nemano, kad Kim Yo Jong pavyktų daryti įtaką šalies generolams, vadovaujantiems branduolinių ginklų programai, kuri, anot didžiosios Pchenjano dalies, yra pagrindinis apsaugos nuo JAV karo dėl režimo permainų garantas.
Pasak Ra Jong-yilo, buvusio Pietų Korėjos nacionalinės žvalgybos tarnybos direktoriaus pavaduotojo, labiau panašu, kad šalį valdo karinė chunta nei Kim Yo Jong.
Žaidimo taisyklės
„Moteris lyderė Šiaurės Korėjoje – gana sunkiai įsivaizduojamas dalykas, iš dalies dėl šalies unikalaus patriarchato, paremto konfucianizmu“, – sakė Lee Byong- chulas, buvęs Pietų Korėjos prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais ir šiuo metu einantis profesoriaus pareigas Seulo Tolimųjų Rytų studijų institute.
Jis abejojo, ar Kim Yo Jong galėtų suvaldyti „senukus generolus vyrus“ be savo brolio įtakos, ir labiau tikėtinais vardino kitus kandidatus perimti valdžią: pavyzdžiui, jos dėdę Kim Pyong II arba nominalų valdžios vadovą Choe Ryong Hae, laikomą Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong Uno dešiniąja ranka.
Vis dėlto Šiaurės Korėjos „kultu paremta sistema“ reiškia, kad labai svarbu turėti aukščiausioje valdžios struktūroje šeimos narį, o Kim Jo Yong „įrodė, kad ji išmano, kaip naudotis savo įgaliojimais“, teigia Sung-Yoon Lee, kuris dėsto Taftso universiteto (Masačusetsas, JAV) Flečerio teisės ir diplomatijos mokykloje.
„Generolai, turintys didžiulių galių, yra labai suinteresuoti apsaugoti savo įtaką ir kartu supranta valdžios pereinamumą per Kim šeimos liniją, – sakė jis. – Ji sugebės išlaikyti valdžią, pasitelkdama į pagalbą įbauginimų bei paaukštinimų derinuką. Ji žino žaidimo taisykles.“
