Skelbiama, kad biologinis ginklas gali būti gaminamas Pjongjango biologinių technologijų institute. Institute, kuris pavaldus Šiaurės Korėjos kariuomenei, remiantis 2015 metų nuotraukomis, lankėsi ir pats šalies lyderis Kim Jong Unas.
Manoma, kad institute kuriami keli virusai ir biologiniai ginklai, kuriuos Jungtinės Valstijos įvardija kaip pavojingus.
Remiantis Pietų Korėjos žvalgybos turimais duomenimis, šiuo metu institute gali būti mažiausiai trys galimi biologiniai ginklai ir septyni su biologinio ginklo kūrimu siejami tyrimų centrai.
Ataskaitos rengėjų teigimu, nors didžiausias tarptautinės bendruomenės dėmesys šiuo metu skiriamas Pchenjano vystomai branduolinio ginklo programai, numoti ranka į biologinio ginklo programą būtų didžiulė klaida.
„Ruoštis atremti galimą biologinę ataką yra ne mažiau svarbu ir būtina. Toks pasirengimas pasitarnautų ir kaip galima gynyba epidemijų, keliančių grėsmę net ir XXI amžiuje, atveju“, – perspėja ekspertai.
Ataskaitoje taip pat perspėjama, kad niekas tiksliai negali pasakyti, kiek šiuo metu yra pažengusi Šiaurės Korėjos biologinio ginklo programa ir kaip greitai šalies agentai galės jį panaudoti.
Cituojamas ir neseniai Pietų Korėjos gynybos ministerijos išplatintas pranešimas, kuriame pabrėžiama, kad Pchenjanas per 10 dienų galėtų aktyvinti net 13 rūšių biologinius ginklus.
Tai reiškia, kad vos per kelias dienas Šiaurės Korėja gali paruošti tokių pavojingų biologinių ginklų kaip juodligės užkratas, geltonoji karštinė ar maras.
Ataskaitoje pabrėžiama, kad kol kas neaišku, kaip tokie ginklai būtų dislokuoti ir kaip platinami.
Skaičiuojama, kad Šiaurės Korėjos specialiosios pajėgos sudaro per 200 tūkst. narių, o mirtinai nusiaubti Pietų Korėjai jų pakaktų žymiai mažiau. Be to, norint platinti biologinį ginklą, tikrai nereikalingas specialus pasiruošimas.
Ekspertai perspėja, kad egzistuoja teorinė galimybė, kad Šiaurės Korėja į biologinės ginkluotės misijas pasiųstų agentų, kurie, apsimetę valymo ar dezinfekcijos tarnybų personalu, galėtų užkrėsti vandens sistemas.